Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Panevėžiui keisti dairomasi idėjų

 
2016 12 13 6:00
Keisis ir Panevėžio vizitine kortele laikomos Senvagės veidas. renginiai.kasvyksta.lt nuotrauka

Panevėžio miesto savivaldybė pastaruoju metu vieną po kito skelbia architektūrinių idėjų konkursus – kūrėjai kviečiami teikti pasiūlymus, kaip Europos Sąjungos (ES) ir mūsų valstybės lėšomis (apie 23 mln. eurų) būtų galima sutvarkyti viešąsias šio miesto erdves.

Laukiama pasiūlymų tvarkyti Aukštaitijos sostinės reprezentacine vieta laikomą Senvagę, seniausią miesto Skaistakalnio parką, Nepriklausomybės aikštę, Jaunimo sodą, Bendruomenių rūmų aplinką, Nevėžio upės pakrantes.

Miesto erdvės keisis

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Strateginio planavimo, investicijų ir biudžeto skyriaus Investicinių projektų poskyrio vyriausiasis specialistas Donatas Mickevičius „Lietuvos žinioms“ sakė, kad Aukštaitijos sostinei iš ES struktūrinių fondų vadinamosios „Urban“ programos skiriama 20 mln. eurų. Prie gaunamų lėšų, numatytų miesto infrastruktūrai gerinti, 1,75 mln. eurų bus skiriama iš mūsų šalies iždo ir tiek pat – iš Panevėžio miesto biudžeto. Skiriamas lėšas būtina panaudoti iki 2023 metų. Būtent tais metais 520-ąjį gimtadienį švęsiantis Panevėžys iki to laiko turėtų vizualiai labai pasikeisti.

Miesto merijos Komunikacijos skyriaus vyriausiosios komunikacijos specialistės Astos Sarapienės teigimu, dabar laukiama, kad ne tik Lietuvos, bet ir užsienio profesionalai, kuriems už geriausius darbus numatytos piniginės premijos, siūlytų idėjas, kaip atnaujinti vizitine miesto kortele vadinamą Senvagę ir Skaistakalnio parką. Bus vertinama pasiūlytų viešųjų erdvių atnaujinimo sprendimų kokybė, daugiafunkciškumas, mažosios architektūros elementų estetika, želdinių formavimo įvairovė.

Pelkė tapo reprezentacine vieta

Senvagei sutvarkyti skiriama 2,8 mln. eurų. Iki 1972-ųjų tai buvo pačiame Panevėžio centre slūgsanti pelkė, o pastaruosius keturis dešimtmečius ji yra tapusi reprezentacine miesto vieta, kur vyksta pagrindiniai miesto renginiai. Pats senvagės telkinys atsirado tarpukariu tiesinant Nevėžio upės vagą ir supylus pylimą. Dabar šis pylimas paverstas pėsčiųjų taku, šalia jo pastatyta skulptūrų, sukurtų per Panevėžyje vykstančius akmens skulptorių simpoziumus. Senvagėje esama salos, į kurią veda grakštūs tilteliai. Dabar šią vietą planuojama atnaujinti, kad taptų dar patrauklesnė, žmonių dar noriau lankoma.

O pagonybės laikus menantis Skaistakalnio parkas, į kurį siekiama investuoti 1,8 mln. eurų, nėra itin mėgstama panevėžiečių vieta. Žinoma, kad vaikščioti po jį mėgo tarpukariu Panevėžyje mokytojavusi poetė Salomėja Nėris. Atnaujinti šį parką savo lėšomis Aukštaitijos sostinės merija ketino prieš dešimt metų, buvo svarstomos įvairios idėjos. Tuomet vietos valdžiai labiausiai priimtina atrodė Skaistakalnį paversti Meilės parku, tačiau žmonės ėmė rinkti parašus, kad to nebūtų padaryta ir Meilės parko idėjos įgyvendinimas nutolo.

Atstatys publicisto sodybą

1,8 mln. eurų siekiama investuoti ir į Skaistakalnio parke esantį kultūros paveldo objektą – publicisto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybą. Teisininko specialybę įgijęs Nepriklausomybės kovų savanoris J. Čerkesas-Besparnis 1920 metais Skaistakalnio parke nusipirko devynis hektarus žemės, pastatė raudonų plytų namą su kolonomis, pasodino medžių alėjas. Be tiesioginio darbo, jis aktyviai rašė į Lietuvos spaudą (jo feljetonus spausdino ir „Lietuvos žinios“), kūrė eiles. Sovietmečiu šio Lietuvos šviesuolio sodyba buvo nacionalizuota, ten apgyvendintos sovietų kariškių šeimos. Šiuo metu iš J. Čerkeso-Besparnio sodybos belikę griuvėsiai, tad ją siekiama prikelti, padaryti lankoma vieta.

Be visų šių sumanymų, taip pat planuojama sutvarkyti Nepriklausomybės aikštę, Jaunimo sodą, dalį Nevėžio upės pakrantės, Bendruomenių rūmų aplinką bei Savanorių aikštės prieigas. Nepriklausomybės aikštei, šalia kurios stovi Švč. Trejybės bažnyčia, Muzikinis teatras ir Margaritos Rimkevičaitės technologijų mokykla, sutvarkyti skiriama apie 100 tūkst. eurų. Bendruomenių rūmų (anksčiau šie rūmai priklausė Panevėžyje veikusiai „Ekrano“ gamyklai) aplinkai pagražinti – daugiau nei milijonas eurų.

Nevėžio upės pakrantei sutvarkyti numatyta apie 700 tūkst. eurų. Bene labiausiai apleistai Panevėžio viešajai erdvei – Jaunimo sodui, kuris kadaise buvo šalia stovinčio marijonų vienuolyno nuosavybė, sutvarkyti taip pat skiriama milijonas eurų. Savanorių aikštę, šalia kurios yra Panevėžio autobusų stoties pastatas, tvarkyti imasi privataus verslo atstovai, o ES investicinių fondų lėšomis bus tvarkomos šios aikštės prieigos. Šioms reikmėms reikalingų lėšų suma dar tikslinama, tačiau preliminariai tai gali atsieiti apie milijoną eurų.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"