TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Panevėžyje paminėta amžinoji opozicionierė Felicija Bortkevičienė

2015 05 18 6:00
Albina Saladūnaitė Viliaus Stankevičiaus nuotraukos

Besidomintieji vienos ryškiausių moterų Lietuvos istorijoje – Felicijos Bortkevičienės asmenybe pabrėžia, kad ji, būdama lenkė, ypač stengėsi sužadinti lietuvių tautos dvasią ir puoselėti lietuvybę. Šis faktas gana paradoksaliai atsiskleidžia šių dienų kontekste daliai politikų ypač stengiantis Lietuvoje įteisinti dvikalbystę.

Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacija drauge su Panevėžio kraštotyros muziejumi, susikvietę būrį šalies istorijai neabejingų žmonių, paminėjo žurnalistės, leidėjos, visuomenininkės, politikės, lietuvybės puoselėtojos, Lietuvos steigiamojo seimo narės, kandidatės į tarpukario Lietuvos prezidentus Felicijos Bortkevičienės atminimą. Jau antri metai siekiama atrasti ir įamžinti šios moters tėviškę. Bet, pasirodo, tai padaryti ne taip lengva.

Egidijus Matulevičius

Rinkosi nesaldų gyvenimą

F. Povickaitė-Bortkevičienė – lenkaitė bajorė, 1873 metais gimusi tėvo nuomotame Linkaučių dvare, krikštyta Panevėžio rajone, Krekenavos bažnyčioje. Lygiai prieš metus Panevėžyje surengus šiai asmenybei skirtą konferenciją buvo pasižadėta imtis žygių, kad F. Bortkevičienės gimtoji vieta būtų įamžinta bent jau atminimo lenta. Buvo atrastas netgi namas, kuriame manyta ją gimus. Tačiau netrukus išsiaiškinta, kad Panevėžio rajone yra ne vieni Linkaučiai, o tuomet, kai gimė F. Bortkevičienė, būta net trijų vietovių šiuo pavadinimu. Kuriuose Linkaučiuose gimė mažoji Felicija – vis dar lieka istorinių tyrimų objektu. Panevėžio kolegijos bibliotekos vedėjos, vadovaujančios Lietuvos kolegijų bibliotekų asociacijai, Vilijos Raubienės surinktomis žiniomis, F. Bortkevičienės gimtoji vieta – Linkaučių dvaras kitados priklausęs Kauno Jėzuitų kolegijai, po to buvęs suvalstybintas, taip pat žinoma, kad Felicijos tėvai jį nuomojosi iš bajorų Podoleckių.

Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos, teikiamos nuo 2004-ųjų. Šios premijos laureatė panevėžietė filologė bei bibliotekininkė Albina Saladūnaitė priminė, kad itin karšta patriotė F. Bortkevičienė buvo amžinoji opozicionierė, neparanki tiems, kurie rūpinasi pirmiausia savimi. Ji pabrėžė, kad ši moteris dėl savo pažiūrų neretai buvo ne tik niekinama, bet ir kalinta. „O juk ji, būdama bajoraitė, galėjo rinktis visai kitokį gyvenimą: gražų, kultūringą, turtingą, galėjo naudotis bajorams lengvai prieinamais Europos kultūros lobiais“, - kalbėjo A. Saladūnaitė. Tačiau šiai moteriai pirmiausia rūpėjo ne ji pati, ją domino ne turtingieji ir galingieji, o mažiausieji, silpniausieji, labiausiai pažeidžiami žmonės. „F. Bortkevičienei visiškai nebuvo svarbu, kad ją žinotų, atmintų, įamžintų, gal todėl mes dabar ir nerandame jos tėviškės“ – pastebėjo A. Saladūnaitė.

Jūratė Gaidelienė

Skleidė lietuvybę

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Jūratė Gaidelienė priminė, kad F. Bortkevičienės senelis bei du mamos broliai – 1863 metų sukilimo dalyviai, dėl to netekę dvarų ir patyrę tremtį. Todėl neabejojama, kad ir jos tėvų namuose sklandė demokratinė, anticarinė dvasia. Muziejininkė pabrėžė, kad F. Bortkevičienės vyras – inžinierius Jonas Bortkevičius, nuvykęs gyventi į lenkišką Vilnių, visomis išgalėmis siekė sulietuvinti šį miestą, o jam noriai talkino žmona. Dėl to šiai lenkiškos kilmės moteriai teko uoliai mokytis lietuvių kalbos.

Prakalbusi lietuviškai F. Bortkevičienė kūrė lietuviškus vaidinimus, o 1909 metais tapusi našle ryžosi redaguoti lietuvišką laikraštį „Lietuvos žinios“. Jos siekis buvo – rimto, solidaus, protingo, valdžiai oponuojančio laikraščio leidyba. 1915-aisiais šio leidinio leidybą buvo nutraukęs Pirmasis pasaulinis karas, tačiau po penkerių metų leidyba atnaujinama, „Lietuvos žinios“ ėjo iki pat prasidedant Antrajam pasauliniam karui. F. Bartkevičienė taip pat rūpinosi „Lietuvos ūkininko“ leidyba, jos iniciatyva buvo pradėta leisti Lietuviškoji enciklopedija.

Konferencijoje dalyvavęs dar vienas panevėžietis Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureatas, vienuolikos knygų apie pokario rezistenciją autorius Romas Kaunietis džiaugėsi, kad buvo atkreiptas dėmesys į jo siekį atskleisti ir įamžinti istorinę tiesą, už ką jam ir buvo skirta šios garbios moters vardo premija. Konferencijoje dalyvavęs Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Egidijus Matulevičius pabrėžė, kad bajorystė – ne privilegija, o įpareigojimas, tad šį įpareigojimą visą savo gyvenimą ir vykdė nenuilstanti F. Bortkevičienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"