TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Parama nuompinigiais: vien gerų norų nepakako

2016 07 14 6:00
Iš viso savivaldybėse socialinio būsto šių metų pradžioje laukė 32,5 tūkst. šeimų. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Valdininkų sugalvotas ir politikų itin palaikytas būdas padėti socialiai remtiniems asmenims – vietoj socialinio būsto siūlyti nuompinigius – „užbuksavo“. Kol kas tokia galimybe šalyje tepasinaudojo 52 šeimos. Be to, tarp jų nėra nė vienos iš Vilniaus, nors čia laukiančiųjų socialinio būsto daugiausia.

Tokiomis sąlygomis, kokias numatė valdžia, nuomoti būsto socialiai remtiniems asmenims beveik niekas nenori. Tad politikai jau svarsto galimybę grįžti prie ankstesnės tvarkos, kai daugiausia dėmesio ir pinigų būdavo skiriama socialinio būsto fondo savivaldybėse plėtrai.

Iš tūkstančių – dešimtys

Įstatymų pataisos, leidžiančios pasinaudoti valstybės skiriama parama būsto nuomai arba išperkamajai būsto nuomai vietoj socialinio būsto, įsigaliojo nuo 2015-ųjų pradžios. Tai viena alternatyvų, kaip galima padėti gyventojams ir išspręsti socialinio būsto problemą, nes jo fondas savivaldybėse labai ribotas, tad žmonėms eilėse tenka laukti kelerius ir net daugiau metų.

Mažai pajamų gaunantys asmenys, išsinuomoję būstą privačiame sektoriuje, gali kreiptis į savivaldybę dėl dalinės nuompinigių kompensacijos. Svarbiausia, kad nuomos sutartis būtų sudaryta daugiau kaip metams ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Joje turi būti nurodyta: nuomotojas, nuomininkas, nuomininko šeimos narių skaičius, nuomojamo būsto adresas ir unikalus numeris, nuomojamas plotas, nuomos mokesčio dydis, atsiskaitymo tvarka ir terminai, nuomininko ir nuomotojo teisės bei pareigos.

Dar viena paramos forma – galimybė gauti paramą būsto išperkamajai nuomai. Aišku, jeigu savininkas sutinka, kad buto vertė jam būtų išmokama dalimis. Tokiu atveju padedant savivaldybei įsigyjama nuosavybė.

Viena pasiūlytų idėjų – taikyti savivaldybėms lengvatinį 1 euro mokestį už butų nuomotojų verslo liudijimus."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenys rodo, kad Lietuvoje šiuo metu būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokamos tik 52 šeimoms. Daugiausia jų gyvena Kaune – 12, Panevėžyje ir Raseinių rajono savivaldybėje – po 5, Šiauliuose ir Klaipėdoje – vos po 3.

Lietuvoje iš viso tokia paramos forma pasinaudota 20-yje savivaldybių. Daugelyje jų eilę socialiniam būstui gauti į mėnesines išmokas sutiko iškeisti vos 1–2 šeimos. Šių metų pradžioje savivaldybėse socialinio būsto laukė 32,5 tūkst. šeimų.

Turėtų įsibėgėti

Kol kas valstybės parama būstui nuomotis nėra suteikta nė viena vilniečių šeima, nors eilėse socialiniam būstui gauti sostinėje įrašytos 1875 šeimos. Kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, tokia situacija susiklostė dėl to, kad palyginti ilgai truko ginčai dėl įstatymo nuostatų interpretavimo. „Pagal įstatymo nuostatas kompensaciją gali gauti tie, kurie sulaukia būsto eilės. Tik tuomet jie turi galimybę rinktis – būstą arba kompensacijas. Tačiau turint galvoje tai, kad eilė juda lėtai ir mažai žmonių jos sulaukia, tas procesas yra labai nesklandus. Nusprendėme teisės aktą interpretuoti kiek kitaip“, – dėstė G. Paluckas.

Gintautas Paluckas: "Savivaldybėse reikėtų palikti ir dabartinę tvarką, kompensuojant nuomą, ir plėsti socialinio būsto fondą.""Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Vilniaus merija būsto nuomos kompensacijas pasiūlė visoms šeimoms, įrašytoms į eiles socialiniam būstui gauti. Atsiliepė 187. Nuomos sutartis ir kitus reikalingus dokumentus pateikė 22 šeimos. Tikimasi, kad netrukus jos gaus ir kompensacijas. Kitos šeimos taip pat sutiko nuomotis būstą, tik dar nepristatė visų reikiamų dokumentų. Viliamasi, jog netrukus tai bus padaryta. Tuomet didelė dalis iš šiems metams skirtų 600 tūkst. eurų bus panaudota pagal paskirtį.

Ne visiems patrauklu

Vilniaus vicemero G. Palucko teigimu, viena didžiausių problemų, kodėl socialiai remtinos šeimos ryžtasi laukti socialinio būsto ir nenori imti valstybės paramos – nuompinigių, yra tai, kad labai retas būsto nuomotojas pageidauja tokias šeimas įsileisti į savo nuosavybę ir sudaryti oficialias nuomos sutartis, be kurių nuomininkas negali gauti iš valstybės pinigų butui nuomotis.

„Įžvelgiu dar vieną priežastį – žmonės nelabai tiki valstybe. Bijo, kad vienais metais ji gali siūlyti buto nuomos kompensacijas, o kitais – jau ne. Todėl netiki pažadais“, – kalbėjo vicemeras.

Tokias pat priežastis, kodėl Alytuje kol kas nė viena šeima negauna buto nuomos kompensacijų, įvardijo ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė bei Turto valdymo ir verslo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rasmutė Paužienė. „Niekas nesiryžta sudaryti oficialių nuomos sutarčių, nes nenori mokėti mokesčių valstybei“, – tvirtino jos.

Kaip LŽ aiškino Šiaulių miesto merijos Turto valdymo skyriaus Būsto fondo poskyrio vyriausioji specialistė Živilė Jagutienė, socialiai remtinos šeimos kur kas dažniau renkasi socialinį būstą, o ne nuomos kompensacijas dėl to, kad gavęs socialinį būstą ir tvarkingai mokėjęs visus reikiamus mokesčius žmogus turi daugiau garantijų, jog galės ten gyventi ne metus ar dvejus, bet gal dešimtmečius. Tuo metu išsinuomotame bute jis glausis tik tam tikrą laiką – metus ar dvejus. O kur paskui reikės eiti? „Kraustytis iš vieno buto į kitą šeimos nenori, nes jau yra įpratusios prie vaikų ikimokyklinių įstaigų, mokyklų. Joms išsikelti kur kas sunkiau. Be to, nuomotojai dar prašo ir depozito, o pinigų jam turi ne visos socialiai remtinos šeimos“, – sakė Ž. Jagutienė.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys minėjo, jog priimant tokias įstatymų nuostatas, kad socialiai remtini būsto nuomininkai galėtų pretenduoti ir į valstybės skiriamą kompensaciją už būsto nuomą, buvo dėta daug vilčių. Tačiau jos nepasitvirtino, nes nebuvo užtikrinta finansavimo struktūra. „Be lėšų nieko nebūna. Piniginių srautų, kurių tikėtasi ir kuriuos ketinta panaudoti socialinio būsto plėtrai, neatsirado. Todėl ir susidarė tokia situacija“, – dėstė jis.

Ieško sprendimų

Pernai būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms mokėti panaudota 4,1 tūkst. eurų, šių metų pirmąjį ketvirtį – 5,7 tūkst. eurų.

2016-ųjų biudžete šiai paramos formai teikti SADM savivaldybėms yra numačiusi 780 tūkst. eurų. Didžiausia dalis – beveik 600 tūkst. eurų – tenka Vilniaus savivaldybei, 35 tūkst. eurų – Kauno, 18 tūkst. – Klaipėdos, beveik 6 tūkst. – Šiaulių, apie 5 tūkst. – Panevėžio savivaldybėms.

Kristina Miškinienė: "Praktikoje pasinaudoti tokia parama didelė dalis šeimų negali - daug nuomotojų atsisako sudaryti oficialias nuomos sutartis."Romo Jurgaičio nuotrauka

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė „Lietuvos žinioms“ pripažino, kad teoriškai valstybės parama socialiai remtinoms ir būstą komercinėmis kainomis nuomojančioms šeimoms yra, tačiau ja pasinaudoti daugelis negali – dažnas nuomotojas atsisako sudaryti oficialias nuomos sutartis. „Šią problemą ketiname nagrinėti komitete, vykdydami parlamentinę kontrolę“, – teigė ji.

Anot K. Miškinienės, jau svarstoma, ar palikti dabar galiojančią tvarką, kai socialiai remtinos šeimos vietoj socialinio būsto gali tikėtis būsto nuompinigių, ar sugrįžti prie buvusios tvarkos, kai savivaldybėms buvo skiriamos tikslinės lėšos socialinio būsto fondo plėtrai.

Vilniaus vicemeras G. Paluckas linkęs manyti, jog Lietuvoje būtų galima įgyvendinti mišrią sistemą – savivaldybėse reikėtų palikti ir dabartinę tvarką, kompensuojant nuomą, ir plėsti socialinio būsto fondą.

SADM Paramos būstui skyriaus vyriausioji specialistė Justina Dzičkancaitė minėjo, kad ministerija, nesulaukusi didesnio efekto, sutarė su savivaldybėmis imtis naujų priemonių. Viena jų – taikyti savivaldybėms lengvatinį 1 euro mokestį už butų nuomotojų verslo liudijimus. Be to, išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija būtų priskiriama prie paramos būstui įsigyti formų.

„Tai leistų užtikrinti, kad išperkamąja būsto nuoma galėtų pasinaudoti šeimos ir asmenys, kurie negali savarankiškai apsirūpinti būstu, tačiau turi finansinių galimybių tai padaryti gaudami valstybės paramą“, – teigė J. Dzičkancaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"