TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Parduoti maldos namai

2014 02 14 6:00
V.Zubavičius: „Iki šiol į mane nėra kreipęsis nė vienas kaunietis ir prašęs paaiškinti tokį sprendimą“ Erlendo Bartulio (LŽ) nuotraukos

Vilkaviškio vyskupija privačiam asmeniui pardavė į kultūros vertybių registrą įtrauktą cerkvę Kaune. Šis neįprastas sandoris jau įplieskė audringų visuomenės diskusijų laikinojoje sostinėje, juolab kad tokių atvejų visame pasaulyje gana retai pasitaiko. Paveldosaugininkai ramina, kad naujojo savininko nusiteikimas sutvarkyti pastatą teikia optimizmo.

Netikėtai dėmesio objektu šiuo metu tapusi šventovė daugelį metų buvo apleista. Jos istorija – sudėtinga ir permaininga. Greta Botanikos sodo, Aukštojoje Fredoje, ji buvo pastatyta 1891 metais Kauno tvirtovės komendantūros iniciatyva artilerijos pulko įgulai. Maldos namai, kuriuose tilpo apie 200 žmonių, tuomet pavadinti Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkve. Šį vardą jie išsaugojo iki šiol.

Katalikai nusipirko cerkvę

Šalia cerkvės esančiose kapinėse palaidotas pirmasis Kauno tvirtovės komendantas generolas Oskaras Klemas, yra išlikę statybų metu mirusių stačiatikių, per Pirmąjį pasaulinį karą žuvusių rusų ir vokiečių kareivių kapai. Vėliau čia buvo laidojami ir civiliai.

Po Pirmojo pasaulinio karo šventovė buvo nenaudojama. 1919 metais į cerkvę pretendavo besikuriančios Aleksoto katalikų parapijos komitetas. Kiek vėliau pastatas iš stačiatikių bendruomenės buvo išpirktas, paverstas sodininkystės-daržininkystės mokyklos ir karo aviacijos pulko bažnyčia. 1948-aisiais ji buvo nacionalizuota ir uždaryta.

Teises į turėtą turtą Vilkaviškio vyskupijai pavyko atgauti tik 2005 metais. Juo rūpintis patikėta Kauno Aleksoto parapijai. Kadangi kultūros paveldo objektu laikomas statinys buvo neprižiūrimas ir jį savo buveine pavertė benamiai, nutarta prašyti visuomenės pagalbos sutvarkant ne tik pačią šventovę, bet ir jos aplinką.

„Ant pastato stogo, kuris buvo apgailėtinos būklės – nukentėjęs liepsnose, prakiuręs, supuvęs, likučių augo trijų metrų aukščio berželiai“, - prieš devynerius metus regėtą vaizdą prisiminė dabartinis Aleksoto parapijos klebonas Valius Zubavičius. Jis teigė, kad bažnyčią kuopė ir jos aplinką tvarkė Aleksoto bendruomenė, Sąjūdžio atstovai, moksleiviai.

Apleistos bažnyčios šventoriuje ne sykį lapus grėbė Kauno meras Andrius Kupčinskas. „Pastatu niekas nesirūpino. Ką padarydavo bendruomenė, tas ir buvo matyti“, - sakė miesto vadovas. Tai, kad apie maldos namų pardavimą Kauno merija nežinojo, jis įvardijo kaip savotišką neteisybę. Meras pripažino, kad griūvančiam statiniui pirkti lėšų miesto biudžete nebūtų buvę, bet galima buvo pagelbėti dalyvaujant Europos Sąjungos (ES) remiamų projektų konkursuose arba tarpininkauti vertinant potencialius pirkėjus.

Tolesnis likimas kelia nerimą

„Talkose dalyvavome ne sykį. Šventovė buvo neįtikimai apleista. Tik kai buvo nugenėti medžiai, išvežtos atliekos, susandarintas stogas, langai ir durys, pastatas įgavo patrauklesnę išvaizdą“, - LŽ sakė Kauno tarybos narys Vygantas Gudėnas. Jį, kaip ir Aleksote gyvenantį Kauno menininką Gytautą Balkevičių, kiek nustebino Bažnyčios sprendimas parduoti saugotiną pastatą privačiam asmeniui.

„Net nežinau, kaip apibūdinti tai, kas įvyko. Bažnyčia lyg ir turi teisę parduoti savo turtą, bet paprastai taip nedaroma, nes šventovės tradiciškai buvo statomos už maldininkų lėšas“, - sakė G.Balkevičius. Kūrėjui nerimą kelia tolesnis statinio likimas. Jis teigė suprantantis, kad objektas yra išskirtinėje Kauno vietoje. „Nors dabar jis saugomas, situacija gali pasikeisti po penkerių ar dešimties metų. Tuomet istorija bus primiršta. Užaugs kita karta, kuri net nežinos, kad ten buvo cerkvė ir kapinės“, - svarstė menininkas.

Vienas talkų organizatorių Giedrius Miežanskas tikėjosi, kad vertinga šventovė bus atstatyta, tačiau jis prisipažino turintis gerbti kunigų sprendimą.

„Pastatui remontuoti reikėjo daug pinigų. Verčiau griūva pastatas nei žmonių tikėjimas“, - sakė pašnekovas.

Seną pakeis nauju

Paveldosaugininkai žada atidžiai stebėti, kaip su šiuo statiniu elgsis naujasis savininkas. / Erlendo Bartulio nuotrauka

Registrų centro duomenimis, pirkimo ir pardavimo sutartis, kuria buvo perleisti pastato likučiai, buvo sudaryta 2013 metų gegužės 10 dieną. LŽ duomenimis, už maždaug 400 tūkst. litų objektą iš Vilkaviškio vyskupijos įsigijo individualia veikla užsiimantis ir vieną iš internetinių parduotuvių valdantis kaunietis Rytis Klimas. Jis LŽ situacijos nekomentavo ir nenorėjo atskleisti, ką darys su Fredos mikrorajone esančiu statiniu.

Kalbėti pastato pardavimo tema nesutiko ir Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Jo teigimu, pagal susitarimą komentuoti visuomenę dominančią situaciją turi Aleksoto klebonas V.Zubavičius. Šis tikino, kad siekiant atkurti bažnyčią buvo išbandytos visos galimybės. Pirmiausia suskaičiuota, kad jai sutvarkyti būtų reikėję apie 5 mln. litų. Tuomet imta ieškoti, kas galėtų tokią pinigų sumą skirti. Pasak V.Zubavičiaus, nepavyko rasti nei ES, nei privačių rėmėjų pagalbos.

„Pastatas siaubingai apleistas. Jis maždaug du dešimtmečius buvo be stogo. Jeigu ne aplinkybė, kad cerkvė statyta caro laikais, ji, esant tokioms ilgalaikėms nepalankioms sąlygoms, nebūtų išlikusi“, - kalbėjo klebonas.

Anot jo, šventovės likimas Vilkaviškio vyskupijos kunigų taryboje nagrinėtas ne sykį. Netoli Aleksoto esančioje Narsiečių gyvenvietėje skyrus sklypą naujos bažnyčios statybai, nutarta cerkvės likučius parduoti. Apie tai, ant klebono, ne sykį kalbėta su tikinčiaisiais. R.Klimas esą užtikrinęs Bažnyčią, kad galės įgytu turtu pasirūpinti. Gauta pinigų suma, V.Zubavičiaus tvirtinimu, prisidės prie darbų Narsiečiuose pradžios.

Klebonas prisipažino neprisimenantis atvejo, kad Bažnyčiai priklausantis nekilnojamasis turtas Lietuvoje būtų buvęs parduotas. „Bet iki šiol į mane nėra kreipęsis nė vienas kaunietis ir prašęs paaiškinti tokį sprendimą“, - sakė V.Zubavičius.

Optimistiška pradžia

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorės Juditos Stankienės teigimu, Bažnyčiai, nusprendusiai gautas lėšas skirti viešuosius interesus tenkinančiai veiklai, pelno mokesčio mokėti nereikės.

Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė teigė, jog cerkvė Kaune yra kultūros paminklas, todėl jai taikoma didžiausia valstybės apsauga. Anot jos, itin atidžiai bus stebima, kaip su pirkiniu elgsis naujasis šeimininkas. D.Varnaitės teigimu, R.Klimas maždaug prieš mėnesį kreipėsi į KPD prašydamas išduoti sąlygas būtiniausiems objekto tvarkybos darbams. Jis nori pakeisti statinio stogą, langus, atnaujinti puošybos elementus, atlikti kitus darbus.

„Savininkas gali pats nuspręsti, per kiek laiko įgyvendinti išduotas sąlygas. Bet įvykių pradžia nuteikia optimistiškai“, - sakė D.Varnaitė. Anot jos, paveldosaugininkai norėtų sužinoti, kam naujasis savininkas ketina pritaikyti pastatą.

„Procesas, kai sakralus objektas atitenka privačiam savininkui, nėra įprastas. Tokių pavyzdžių Lietuvoje neprisimenu. Bet buvusių bažnyčių pritaikymas koncertams, parodoms ar kitiems panašiems tikslams yra propaguojamas tiek pasaulyje, tiek mūsų šalyje“, - tvirtino pašnekovė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"