TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Partizanų memorialą griauna nesusikalbėjimas

2015 06 12 6:00
Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Marijampoliečių nepasitenkinimo banga dėl netvarkos miesto Tauro apygardos partizanų memoriale atsirito iki Seimo. Vietos valdžia sulauks parlamentarų raginimo tinkamai pasirūpinti istorinės atminties išsaugojimu.

Marijampolės politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žodį Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijai persakęs miesto tarybos narys konservatorius Andrius Vyšniauskas piktinosi, kad memorialo teritorijoje laidojami ne partizaninės kovos dalyviai. Dėl to esą dingsta paminklo išskirtinumas ir pažeidžiamas jo vientisumas. Didžiausią nerimą, pasak tarybos nario, kelia Marijampolės savivaldybės administracijos nenoras atsižvelgti į kritiką.

Ne Vilniaus reikalas

Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos pirmininkas Vytautas Saulis LŽ teigė, kad iš pateiktos informacijos parlamentarai susidarė nuomonę, jog konfliktas Marijampolėje kilo dėl paprasčiausio nesusikalbėjimo. "Tačiau kištis į savivaldos reikalus mes nelabai galime", - tvirtino komisijos vadovas. Pasak parlamentaro, Vilniuje sunku spręsti, ar memoriale, šalia partizano kapo, gali būti laidojamas jo brolis ar sutuoktinė. “Todėl aiškios memorialo priežiūros taisyklės yra būtinos ir jas parengti turi vietos valdžia”, - sakė parlamentaras. V. Saulio teigimu, Marijampolės politikų nesusikalbėjimo problemą įžvelgė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Paramą glaistant Suvalkijos sostinėje kilusį konfliktą pažadėjo Marijampolės atstovas Seime Albinas Mitrulevičius.

Būtinas aiškus reglamentavimas

A. Vyšniausko nuomone, Seimo narių dėmesys Marijampolės savivaldybei bus drausminamoji priemonė. „Problemų sprendimo mechanizmas savivaldybėje jau pajudėjo. Seimo komisija turės būti informuojama apie konkrečius žingsnius“, - pasiektais rezultatais džiaugėsi tarybos narys. Pasak jo, galutiniai sprendimai turėtų paaiškėti birželio pabaigoje šaukiamame tarybos posėdyje. A. Vyšniauskas mato kelis konflikto sprendimo variantus. Vienas jų, kurį, anot politiko, būtų galima laikyti konsensusu tarp politinių kalinių šeimų ir savivaldybės, tai - naujų kapų ir memorialo atskyrimas gyvatvore. „Techniškai tai įmanoma, paminklo nesugadins“, - LŽ sakė A. Vyšniauskas. Kitas, jo nuomone, būtinas dalykas – aiškus kapinių tvarkymo taisyklių reglamentavimas, numatantis, kad memorialo teritorijoje galėtų būti perlaidojami tik Tauro apygardos partizanų palaikai. Pasak tarybos nario, nuo 2001-ųjų, kai laidojimai šioje teritorijoje buvo baigti, tokie reikalavimai neegzistuoja. „Dar vienas duotas pažadas - siekis memorialą įtraukti į Kultūros paveldo objektų sąrašą. Jei tai bus padaryta, problema iš esmės bus išspręsta“, - pabrėžė A. Vyšniauskas. Be kita ko, anot jo, Marijampolėje yra dar viena bėda - tremtiniams laidoti skirtas kapinių plotas yra per mažas.

Papiktino nauji kapai

„Visos šio memorialo problemos atsirado dėl to, kad visi ankstesni susitarimai ir sprendimai buvo tik žodiniai. Tikimės, kad šį kartą jie bus įgyvendinti“, - vylėsi A. Vyšniauskas. Pagal susitarimą, 1989 metais pradėtame kurti Tauro apygardos partizanų memoriale laidojami 1944-1955 metais žuvę partizanai. Todėl marijampoliečiai, pamatę, kad neseniai čia atsirado ir kitų kapų, nustebo ir pasipiktino. Marijampolės vicemeras Povilas Isoda žiniasklaidai yra teigęs, kad raštiškas susitarimas su Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga dėl partizanų perlaidojimo nebuvo patvirtintas, todėl leidimas naujoms kapavietėms ir buvo išduotas.

Viena svarbiausių Lietuvos partizanų Tauro apygarda vienijo Suvalkijos etnografiniame regione - Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio apskrityse bei Alytaus ir Kauno apskričių kairiakrantėse dalyse veikusius ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvius. Apygarda buvo įkurta 1945 metų rugpjūčio 15 dieną. Paskutinis jos partizanas žuvo 1957-ųjų rudenį. Šių metų vasarą bus minimos 70-osios apygardos įkūrimo metinės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"