TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pasienio merijos pramušė kelius į Latviją

2014 02 01 6:00
V.Gailius tikino neįsivaizdavęs tokios absurdiškos biurokratijos. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Dėl galimybės atnaujinti perkastus į Latviją vedančius žvyrkelius daug metų su įvairiomis valstybės institucijomis kovojusios pasienio rajonų savivaldybės netrukus galės tai padaryti.

Sovietmečio jungą nusimetusios ir tapusios savarankiškos valstybės Lietuva bei Latvija tuomet suskubo kurti pasienio punktus, taip pat perkasė ne vieną žvyrkelį, kuris jungė su kaimynėmis valstybėmis. Net ir tada, kai abi šalys įstojo į ES ir nebeliko jas skiriančios sienos, žvyrkeliai liko perkasti. Pasienio savivaldybės teigia ėjusios kryžiaus kelius, kad jose gyvenantiems žmonėms būtų paprasčiau pasiekti griovių atkirstus kaimynėje šalyje gyvenančius arba palaidotus gimines bei bičiulius. Vietos valdžios atstovai neslepia, kad tik padedant Joniškio ir Pakruojo rajonų gyventojų į Seimą išrinktam Vitalijui Gailiui pagaliau nebeliks Baltijos valstybes skirančių griovių.

Neaišku, nuo ko saugo

Buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas V.Gailius LŽ sakė buvęs priblokštas, kai išgirdo savo rinkėjų žodžius, jog šie, norėdami aplankyti už trijų kilometrų Latvijos teritorijoje esančius gimines ar artimųjų kapus, aplinkiniais keliais turi važiuoti 30 kilometrų, nes tiesioginis abi šalis jungiantis kelias yra perkastas. Dar labiau jis buvo šokiruotas iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovų išgirdęs, kad Latvijos link vedantys žvyrkeliai – valstybės saugomi kone strateginės reikšmės objektai, o juos atnaujinus abiem valstybėms galbūt kiltų grėsmė.

Vis dėlto didžiausią nuostabą sukėlė pasienio rajonų savivaldybių vadovų pasakojimai apie daugiametę jų kovą dėl šių žvyrkelių atnaujinimo. Merai jam rodė šūsnis raštų įvairioms valdžios institucijoms ir šių aiškinimų, kad ne jų kompetencijai priklauso išlyginti ekskavatoriaus perkastus žvyrkelius, bei patarimų atlikti apklausas, aiškintis žmogiškuosius išteklius, žvyrkelių reikalingumą. Pagaliau liepta užsakyti žemėlapius bei rengti projektus išlyginti šiuos keliukus.

„Neįsivaizdavau tokios absurdiškos biurokratijos“, - neslėpė V.Gailius. Parlamentaras perkastų žvyrkelių problemą išdėstė Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės nariams, o šie paragino Latvijos parlamentarus drauge imtis perkastų žvyrkelių problemos. Tad neseniai V.Gailių pasiekė Latvijos Saeimos nario, Parlamentinio tyrimo komiteto pirmininko Romualdo Ražuko laiškas, kuriame išreiškiamas šios šalies parlamento sutikimas užlyginti keturis perkastus Lietuvą ir Latviją jungusius žvyrkelius.

Kas imsis šio darbo, kol kas nežinoma. V.Gailiaus manymu, grioviams užkasti pakaks ir vieno - nesvarbu kurios šalies - traktorininko pastangų.

Lanko kapus

Galimybė dvi šalis jungusiems žvyrkeliams atgauti savo paskirtį tapo itin malonia žinia Latvijos pasienio savivaldybių vadovams. Pakruojo rajono vicemeras Romas Medzveckas LŽ pasakojo, kad jo kova dėl perkastų kelių, vedusių į Latviją, truko septynerius metus. „Kovojau dėl kelio, kuris mūsų teritorijoje esantį Geručių kaimą atskyrė nuo Latvijoje esančios Svitenės bei Didžiojo Plonėno kaimą atitolino nuo kaimynų Libečių kaimo“, - pabrėžė politikas.

Anot Pakruojo rajono vicemero, tuo pat metu, kai jie Vyriausybių nariams (Vyriausybės dažnai keitėsi, tad prašymų būta daug), Užsienio ir Vidaus reikalų ministerijoms rašinėjo prašymus leisti tvarkyti į Latviją vedančius žvyrkelius, vietos ūkininkai neapsikęsdami užlygino du kelius. „Juos užlyginus, Pakruojo rajono žmonės pradėjo lankyti Latvijos teritorijoje esančius ir artimųjų kapus. Tačiau tuo metu pasieniečiai mane pradėjo gąsdinti neišsimokėtinomis baudomis“, - pasakojo R.Medzveckas.

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas piktinosi, kad tiek metų žmonės kentė nepatogumus: užuot važiavę tris kilometrus, keliaudavo visus 30, degindami degalus ir gaišdami laiką. Jo nuomone, valstybė turėtų šalinti žmonėms kylančias kliūtis, o ne priešingai – statyti jas.

Nutrūkę ryšiai

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas LŽ prisipažino seniai keliantis perkastų kelių į Latviją problemą, nes jie itin atitolino vos už kelių kilometrų vienus nuo kitų gyvenančius lietuvius ir latvius. „Tada, kai nebuvo griovių, lietuviai į Latviją važiuodavo ne tik apsipirkti, bet ir į šokius, kultūros renginius. Dabar tokių draugiškų ryšių nebeliko“, - apgailestavo meras.

Joniškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Gintaras Gadliauskas teigė, kad perkasus žvyrkelius lietuviai pamažu atprato vykti į Latviją. Jo manymu, kelių atnaujinimas reikalingas latviams, kurie itin dažnai vyksta į Joniškyje esančius prekybos centrus, taip pat pat ir lietuviams, sulaukiantiems daugiau pirkėjų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"