Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Pasišovė lengvinti savivaldybių dalią

 
2017 09 20 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seime skinasi kelią įstatymų pataisos, kurios leistų šalies savivaldybėms išvengti įpareigojimo gauti Konkurencijos tarybos leidimą vykdyti naują ūkinę veiklą.

Pataisų iniciatoriai teigia, kad reikia aiškiai reglamentuoti, kokia merijų ir savivaldybių įmonių veikla yra ūkinė, o kokia skirta viešiesiems bendruomenių interesams tenkinti. Ekspertai tokius užmojus sieja su rinkos ribojimo pavojumi.

Leidimas būtinas

Nuo šių metų liepos 1 dienos savivaldybės steigti įmonę ar patikėti naują ūkinę veiklą jau veikiančioms savo bendrovėms gali tik gavusios Konkurencijos tarybos leidimą. Savivaldybė steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus gali tik tuomet, kai kiti teikėjai tokių paslaugų gyventojams neteikia arba nėra pajėgūs jas teikti kokybiškai.

Dar praėjusių metų pabaigoje Konkurencijos taryba patvirtino prašymų įvertinti savivaldybių vykdomą ūkinę veiklą teikimo ir nagrinėjimo tvarką. Pagal ją leidimas vykdyti ūkinę veiklą išduodamas tik tuo atveju, jeigu paskelbus konkurencingą procedūrą paaiškėja, kad kiti rinkoje veikiantys ar potencialiai galintys veikti ūkio subjektai, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, nevykdo savivaldybės bendruomenės interesams patenkinti būtinos veiklos arba vykdo ne visa apimtimi. Paskelbusi konkurencingą procedūrą savivaldybė neturi privilegijuoti savo įmonių ir diskriminuoti atskirų ūkio subjektų.

Prašymą ūkinei veiklai vykdyti savivaldybės turi pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius, kai įvykdoma konkurencinga procedūra. Konkurencijos taryba prašymą išnagrinėja ne vėliau kaip per 30 dienų. Negavusi leidimo savivaldybė negali patikėti viešosios paslaugos teikimo savo valdomam juridiniam asmeniui.

Teigiama, kad tokie apribojimai sumažins galimybes teikti privilegijas savivaldybių valdomoms įmonėms viešųjų interesų sąskaita bei prielaidas kilti interesų konfliktui, kai savivaldybė vienu metu yra veikimo taisykles rinkoje reglamentuojantis ir per savo valdomą įmonę toje pačioje rinkoje veikiantis subjektas. Be to, taip sudarytos geresnės sąlygos, ypač regionuose, reikštis privačių asmenų ūkinės veiklos laisvei bei iniciatyvai teikiant savivaldybių bendruomenėms reikalingas paslaugas.

Savivaldybės – ne verslininkai

Dar neįsigaliojus naujam reglamentavimui, šalies savivaldybių atstovai išsakė abejonių tokiomis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, ir pavasario sesijos metu Seime radosi pasiūlymas jas keisti. Tačiau parengtoms pataisoms prireikė ekspertų vertinimo.

„Šiuo metu ekspertai savo išvadas jau yra pateikę, todėl registruotos naujos Vietos savivaldos įstatymo pataisos, jas numatyta priimti dar rudens sesijos metu“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys.

Anot jo, ekspertų vertinime konstatuota, kad nuo liepos įsigaliojusios nuostatos, pagal kurias savivaldybės, siekiančios vykdyti naują ūkinę veiklą, privalo gauti išankstinį Konkurencijos tarybos sutikimą, prieštarauja pasaulinei viešojo valdymo patirčiai ir ilgalaikėje perspektyvoje gali būti žalingos, nes apribos viešųjų paslaugų administratoriaus galimybes diegti inovacijas bei parinkti paslaugos teikimo mechanizmą, labiausiai atitinkantį paslaugos gavėjo poreikius.

Povilas Urbšys: „Pagal dabartines Vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybes norima prilyginti verslo įmonėms.“

Todėl Seimo komitetas registravo naujas pataisas, kuriomis siūloma aiškiau reglamentuoti, kas laikoma nauja ūkine veikla, taip pat panaikinti privalomą kreipimąsi į Konkurencijos tarybą, o tik užtikrinti galimybę merijoms kreiptis į šią instituciją išankstinės išvados, ar numatomas savivaldybės sprendimas neapribos konkurencijos ir savivaldybei nekils Konkurencijos įstatyme įtvirtintų ekonominių sankcijų grėsmė.

„Pagal dabartines Vietos savivaldos įstatymo nuostatas savivaldybes norima prilyginti verslo įmonėms. Tačiau jos nėra verslo įmonės, o tik teikia bendruomenėms viešąsias paslaugas“, – akcentavo P. Urbšys.

Vienos pritaria, kitos svarsto

Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis „Lietuvos žinioms“ aiškino, jog ši savivaldybė kol kas nebuvo susidūrusi su nauju reglamentavimu. Esą ji taip turi ką veikti – esama daug įvairių kitų rūpesčių socialinėje, kultūros, švietimo, infrastruktūros srityse. „Valdžia neturi užsiimti verslo įmonių darbu. Verslas gali kur kas kokybiškiau ir pigiau suteikti tokias paslaugas. Dėl to dviejų savivaldybės įmonių akcijas parduodame“, – aiškino S. Mičiulis.

Tuo metu Kupiškio rajono meras Dainius Bardauskas tikino, kad siūlomos pataisos – reikalingos. „Savivaldybės įmonių ir valdymas patogesnis, ir darbų organizavimas, o paskelbus konkursą neaišku, kas ateis, neaiški kainodara ir būsimos paslaugų kainos. Tai gali lemti labai daug negerų korekcijų, kai bėgant nuo kiškio galima ant meškos užlipti“, – svarstė jis. Anot D. Bardausko, dabartinė tvarka sudaro sąlygas į paslaugų sritį ateiti stambiems monopolininkams, kurie gali užvaldyti tam tikras ūkio šakas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis teigė nelabai suprantąs, kodėl reikėjo keisti iki liepos galiojusias Vietos savivaldos įstatymo nuostatas ir įpareigoti savivaldybes dėl naujos ūkinės veiklos gauti Konkurencijos tarybos leidimą. „Savivaldybės savo įmones steigia, kai yra būtinybė ir kai verslas savo paslaugų tose srityse neteikia. Manau, kad reikalavimas gauti leidimą yra perteklinis“, – dėstė jis.

Ribotų konkurenciją

Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė „Lietuvos žinioms“ pažymėjo, kad ši institucija nepritaria iniciatyvoms keisti Vietos savivaldos įstatymą.

„Pakeitus įstatymą gali pablogėti sąlygos, ypač regionuose, reikštis privačių asmenų ūkinės veiklos laisvei bei iniciatyvai teikiant savivaldybių bendruomenėms reikalingas paslaugas“, – sakė ji.

Nekeisti esamų nuostatų ragina ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai. Anot jų, egzistuoja nemaža rizika, kad savivaldybės, vykdydamos ūkinę veiklą, proteguos savo įmones ir taip iškreips konkurenciją.

„Įsivaizduokite, meras sugalvojo įkurti valdišką viešbutį ar valdišką taksi įmonę ir ten įdarbinti politinius bendražygius. Jei meras turi politinį palaikymą ir pinigų, niekas jam negali sutrukdyti. Būtent todėl buvo sugalvotas saugiklis. Paprastai tariant, jei meras nori įkurti naują valdišką įmonę, turi įrodyti, kad tai yra geriausias būdas pervežti ar pamaitinti žmones savivaldybėje“, – teigė LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Anot jo, tai, kad dalis parlamentarų nori saugiklį panaikinti, kelia nerimą. Esą Seimo nariai kuria privilegijas savivaldybėms priklausančioms įmonėms.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"