TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pasitinkant Etnografinių regionų metus

2014 08 14 13:37
Lietuvos liaudies buities muziejaus nuotrauka

2015 metai paskelbti Etnografinių regionų metais – juos globoti sutiko prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ruošiantis jiems, Etninės kultūros globos taryba (EKGT) nusprendė apžvelgti kitą savo iniciatyvą – 2013 metais vykusius Tarmių metus.

Nepaisant spaudoje pasirodžiusių pranešimų, kad Tarmių metams trūko aukščiausios valdžios dėmesio ir finansavimo, EGKT konstatuoja, kad atskiruose regionuose įvyko šimtais Tarmių metams skirtų renginių. Vieni jų organizuoti specialiai šiems metams paminėti, kiti – vykstantys periodiškai, bet į savo programą įtraukę tarmes. Daugelyje jų kalbėta tarmiškai, įtraukta ir visuomenė, ir žiniasklaida, kas gali tapti naujų tradicijų pradžia.

Aukštaitija

Aukštaitijos regione itin iniciatyvios buvo bibliotekos, mokyklos ir mažų miestelių kultūros centrai, kuriuose Tarmių metams skirti renginiai išjudino daugelį bendruomenių. Rengtos moksleivių ir kalbininkų konferencijos apie tarmes, ekspedicijos, viktorinos, tarmiškos kūrybos skaitymo vakarai, išleisti atitinkami leidiniai. Kone į visus tradicinius renginius buvo įtraukta aukštaičių tarmė, išskiriant skirtingas kiekvienos vietovės šnektas. Būtent šnektų ypatybių atskleidimas leido kiekvienam aukštaičiui susikurti individualų santykį su tarme ir Tarmių metais, kas, manytina, bus prisiminta ir Etnografinių regionų metais. Išskirtinis projektas – stovykla „Kokia paukštela, tuokia i giesmela“, kurios metu vaikai susipažino su Ginučių krašto šnektomis, kūrė pasakojimus tarmiškai, rinko įdomiausius tarmiškus žodžius, kas paliko neišdildomą įspūdį. Regione vyko gera informacijos sklaida: vien Kėdainių rajono atstovai, bendradarbiaudami su „Balticum“ televizija parengė 11 Tarmių metams skirtų reportažų, o Kupiškio rajone paskelbta apie 40 analogiškų publikacijų. Žinoma, vienas svarbiausių renginių – baigiamasis Tarmių metų festivalis Anykščiuose, kurį įteikdama padėkas tarmių puoselėtojams pagerbė LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Dzūkija (Dainava)

Tuo tarpu Dzūkijos regione išskirtinis renginių ciklas – „Dzūkiškai šneku – apsisomyc negaliu“, kurio metu dzūkų tarmė atskleista visapusiškai: teksto rašymo konkursu, tekstų paroda, paskaita, tarmiškais knygų skirtukais ir net filmu. Šio ciklo renginiai buvo gausiai lankomi. Ne mažiau įdomus projektas „Dzūkų krašto tradiciniai amatai“, skirtas projekto dalyviams susipažinti su tradiciniais senaisiais dzūkų amatais ir nematerialiuoju kultūros paveldu, taigi skirta daug dėmesio ir dzūkų tarmei. Visgi dzūkai iš kitų regionų labiausiai išsiskyrė tuo, kad itin daug dėmesio skyrė paskaitoms apie tarmes, kurių metu mokėsi kalbėti savo ir kitų regionų tarmėmis. Vienos paskaitos metu atkreiptas dėmesys, kad pagal tarmių klasifikaciją dzūkų tarmės nėra, ji priskiriama prie aukštaičių patarmių. Dzūkijos regione taip pat vyko daug Tarmių metams skirtų teatrų švenčių („Kaimo liktarna“, „Citnaginė“, „Kanapė“ ir kt.), kurių metu vaidintas tarmiškas repertuaras. Į renginių šurmulį sklandžiai įsiliejo jau prieš Tarmių metus gyvavę „Tarmių atlaidai“, kasmet organizuojami R. Sadausko sodyboje Demeniškėse. Taip pat įgyvendinta išskirtinė edukacinė programa ,,Kap gimtuosna kraštuosna šneka“ – tai stalo žaidimas, kurį žaisdami vaikai mokosi pagrindinių lietuvių kalbos tarmių bruožų.

Mažoji Lietuva

Mažojoje Lietuvoje nebelikus vyraujančios tarmės, čia taip pat daugiausia buvo kalbama apie visas Lietuvos tarmes ir patarmes, daug dėmesio skirta moksleiviams ir ikimokyklinio amžiaus vaikams. Šioje srityje daug nuveikė F. Bajoraičio viešosios bibliotekos filialai, vaikams organizavę pasakų skaitymus, viktorinas, pamokėles ir pan. Padėdamas vaikams ir jų tėvams, seneliams atrasti ir prisiminti savąją tarmę, Šilutės muziejus organizavo Šeštadieninę lietuvninkų mokyklėlę, kurioje pradėta mokytis vietos tarmės, o edukaciniai užsiėmimai tęsiami ir pasibaigus Tarmių metams. Lietuvninkų tarme jau kalba itin mažai žmonių, todėl dar vienas didelis pasiekimas – 2013 m. išleistas „Lietuvninkų tarmės žodynas“. Prie tarmės puoselėjimo prisijungė ir Šilutės muziejus su filmu „Vėliju Jums gerą giliukį, didelį stukį“, kurio rodymas įvairiuose Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos miesteliuose tapo atskiru renginiu. Tuo tarpu folkloriniame renginyje „Gyvoji tarmių tradicija“ ir konferencijoje „Išgirsi šišioniškių tartį – žinosi istoriją“ buvo girdėti kalbant ir šišioniškių šnekta.

Suvalkija (Sudūva)

Sudūvos kraštui teko išskirtinė garbė Raudondvario pilyje organizuoti Tarmių metų sutiktuves su Tarmių metų ženklo pristatymu, kur susirinko visų tarmių atstovų, o prof. B. Stundžia konstatavo: „Kiekviena tarmė yra vertybė ir pasaulio matymo kampas“. Visgi daugiausia dėmesio šiame regione skirta kapsų ir zanavykų šnektoms. Sudūvos krašto išskirtinis projektas – „Tarmė – tapatybės dalis“, kurio metu suorganizuota ekspedicija zanavykų žodyno ketvirto tomo medžiagai rinkti, parengtas iliustruotas tarmiškų posakių leidinys. Atskira iniciatyva parengta knyga „Kapsų dainos“ (pagal V. Šlekio rankraščius). Didelį indėlį į Tarmių metus įnešė Kauno tautinės kultūros centras, surengęs net 15 tarmėms skirtų renginių ir konkursų. Tarmės buvo įtraukiamos ir į visus tradicinius renginius: pvz., Kazlų Rūdos šventė „Rugsėjo fiesta“, į kurią mielai atvyksta ir užsienio delegacijos, ar teatrų festivalis „Bičiuliai“, kurio metu specialiai Tarmių metams paminėti buvo suvaidinti 6 spektakliai.

Žemaitija

Žemaitijos regione įvyko kone daugiausiai iš visų regionų Tarmių metams skirtų renginių, iš kurių sunku išskirti vieną ryškiausią, nes kiekviena savivaldybė tarsi stengėsi pranokti kitą gerąją prasme. Ypač aktyviai paskaitas apie tarmes skaitė (net 52 paskaitas) vienas iš Tarmių metų iniciatorių doc. dr. J. Pabrėža. Žemaitijoje itin daug dėmesio skirta ikimokyklinio ugdymo vaikams, kurių išradingos auklėtojos parengė mažiesiems įdomių mokomųjų renginių. Taip pat buvo įtrauktos mokyklos, pvz., Skuodo rajone vyko moksleivių protmūšių, vienas iš jų – „Razumu vajavuonė“, kurio visi klausimai vienaip ar kitaip buvo susiję su Žemaitija: kalba, istorija, papročiais, kultūra ir pan. Kaip ir kituose regionuose, išleista Tarmių metams skirtų leidinių, spektaklių, filmų. Itin įsitraukė žiniasklaidos priemonės: informacija skleista vietinių laikraščių specialiuose prieduose (pvz., Mažeikių r. laikraštis „Santarvė“ leido priedą „Žemaičiai“, o šeštadienį – specialų puslapį „Žemaičių lobiai“, iniciatyva nenutrūko ir pasibaigus Tarmių metams) ir jų interneto svetainėse, per radiją, televiziją. Žemaitijoje buvo gausu ne tik paskaitų, bet ir konferencijų (galima paminėti kelias: „Žemaičių kalba šiandien ir jos išlikimo tradicijos“, „Žemaičių kalba – Žemaičių dvasios ir būdo išraiška“), skirtos visuomenei susipažinti, o kalbininkams suaktualinti mažiau žinomus gimtosios tarmės aspektus.

Poveikis įvairus

Čia paminėti tik labiausiai išsiskyrę kiekvieno regiono renginiai. Visgi Tarmių metais jų vyko kur kas daugiau. Visuose regionuose itin daug žiūrovų susilaukė tradicinės folkloro šventės (pvz., „Tramtatulis“), kuriose tarmiškos dainos skamba visada. Taip pat kiekvienais metais vyksta ir tarmiškų skaitymų vakarai, kurių Tarmių metais itin pagausėjo. Kartu pagausėjo ir tarmiškų leidinių, specializuotų leidinių apie tarmes. Tarmių metai taip pat buvo proga įgyvendinti seniai puoselėtas idėjas sukurti filmą ar spektaklį tarmiškai. Vienuose regionuose jie buvo vaidinami tik vietos tarme, kiti – keliomis, pvz., S. Degutytės keturių tarmių spektaklis vaikams „Tarmių stalas“ ar F. Latėno trijų tarmių spektaklis „Trys mylimos“. Savo sričių profesionalai perskaitė daugybę paskaitų, apie Tarmių metus sužinojo kone kiekvienas Lietuvos kampelis. Džiugu, kad sklaida vyko ne tik regioniniu mastu, bet ir nacionaliniu: pvz., per LRT transliuoti žinomų žmonių pasisakymai savo gimtosiomis tarmėmis patraukė daugelio žmonių dėmesį. Tarmių metų vieno iš iniciatorių A. Svidinsko iniciatyva buvo surengtos Tarmių metų palydėtuvės Valstybiniame jaunimo teatre, o 2014 m. pradžioje aptarti Tarmių metų rezultatai, dalyvaujant Seimo Švietimo ir mokslo komitetui, EKGT, VLKK, LKI ir kitoms aktyviai prisidėjusioms institucijoms bei surengiant spaudos konferenciją.

Tarmių metų poveikis visuomenei buvo įvairus: vieni nuomonės apie tarmes nepakeitė, bet atkreipė dėmesį, kiti itin įsitraukė į savo krašto renginius. Galima manyti, kad didelė orientacija į jaunimą pasėjo savo grūdą – imta nesidrovėti (ar drovėtis mažiau) kalbėti savo gimtąja šnekta, pastebėta, kad ir pasibaigus Tarmių metams moksleiviai noriau renkasi tarmiškus kūrinius raiškiojo skaitymo konkursams.

Apibendrinant belieka pridurti, kad Tarmių metai nutiesė gerą pagrindą tolesnėms kultūrinėms iniciatyvoms, todėl, nepaisant ir taip gausaus renginių skaičiaus, manytina, kad Etnografinių regionų metai bus dar išradingesni bei atneš dar daugiau įspūdžių, juk tarmė – tik iš viena etnografinio regiono sudedamųjų dalių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"