Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Pašto skyrius pertvarkė ministrui nežinant

 
2017 09 21 6:00
Žmonės jau įprato prie mobiliųjų paštininkų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors buvo žadėta tik rudenį spręsti dėl tolesnės Lietuvos pašto skyrių pertvarkos, ji jau įsibėgėjo ir vyksta 12-oje rajonų. Lietuvos paštas tikina, kad naujasis modelis pasitvirtino, o seniūnai mano, jog žmonės jau įprato prie mobiliųjų paštininkų.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pripažino, kad apie pertvarkos išplėtimą nežinojo – pašto skyrių 10-yje rajonų atsisakyta be jo žinios. „Buvo kalbėta, kad tik dviejuose rajonuose, o pasirodo, iš tiesų 12-oje. Dėl to ir mes nustebome, kad buvo išplėsta ir į daugiau savivaldybių“, – teigė jis.

Pasak Lietuvos pašto atstovų, rugsėjo 1 dieną visoje šalyje veikė 565 stacionarūs pašto skyriai bei poskyriai ir 17 kilnojamųjų pašto skyrių, dirbo 106 mobilieji laiškininkai.

Dar birželį ministras tikino, kad reforma visoje šalyje vyks tik gavus „tvirtus įrodymus“, jog ji naudinga gyventojams. Pasak R. Masiulio, tuo tikėtasi įsitikinti po eksperimento, uždarius pašto skyrius dviejuose rajonuose – Radviliškyje ir Utenoje, kur nuo gegužės veikia mobilieji paštai. Sulaukus jo rezultatų, rudenį ketinta nuspręsti, ar reformą tęsti visoje šalyje.

Paštas jau giriasi sėkme

„Šiuo metu naujasis pašto paslaugų teikimo modelis sėkmingai įdiegtas ir veikia 12-oje šalies savivaldybių: Utenos, Radviliškio, Mažeikių, Akmenės, Prienų, Kupiškio, Rokiškio, Joniškio, Pakruojo, Anykščių, Molėtų, Biržų (dalyje jų kaimiškųjų vietovių). Pastebime, kad minėtų savivaldybių kaimiškųjų vietovių gyventojai jau įprato ir noriai naudojasi atsiradusia galimybe pašto paslaugomis pasinaudoti namuose, išsikvietus mobiliuosius laiškininkus“, – komentare teigė Lietuvos pašto Tinklo tarnybos direktorė Inga Dundulienė. Pasak jos, klientų, kurie bent kartą naudojosi mobiliojo laiškininko paslaugomis, apklausa parodė, kad 8 iš 10 jo darbą vertina „gerai“ arba „labai gerai“.

„Naująjį pašto paslaugų teikimo būdą vertiname kaip pateisinusį lūkesčius. Vidutiniškai per darbo dieną į mobiliojo laiškininko liniją sulaukiama apie 9 skambučių. Namuose ar paslaugų teikimo vietose priimamų išsiųsti siuntų kiekis išliko toks pat, kaip ir prieš tai veikusiuose pašto skyriuose“, – tvirtino I. Dundulienė.

Gyventojų nepasitenkinimas nuslopo

Radviliškio ir Utenos rajonų, kur veikia 18 mobiliųjų laiškininkų, seniūnijų vadovai nurodė ir pertvarkos „pliusus“, ir „minusus“. Jie pabrėžė, kad paprastai prie seniūnijų pastatų gyventojų laukiantys automobiliai stovi per trumpai, atvyksta ne kasdien. „Būtinai reikia ateiti tuo laiku, kada atvažiuoja mobiliojo paštininko automobilis, nes jis trumpai stovi, o anksčiau paštininkė sėdėdavo pusę dienos. Vyresniems, pagyvenusiems žmonėms – gerai, nes pas juos atvažiuoja į namus“, – teigė Radviliškio rajono Šaukoto seniūnas Vidmantas Tamošiūnas.

Radviliškio rajono Aukštelkų, kurių apylinkėse gyvena 1,6 tūkst. žmonių, seniūnė Alma Kubilinskienė pranešė, kad dabar sumažėjo pašto apyvarta, mažiau žmonių kreipiasi. Bet ji tikisi, kad situacija keisis, kai gyventojai apsipras.

Tačiau Radviliškio rajono Tyrulių seniūnas Rimantas Liukumas tikino, kad kaimo žmogui skaudu, kai iškeliama kokia nors įstaiga. „Miestelio gyventojai nepatenkinti ta reforma, bet dabar jau negirdžiu nusiskundimų. Gal jie pas mane ir neina bėdoti, nes gi ne aš tą paštą valdau“, – teigė beveik 800 gyventojų turinčios seniūnijos vadovas.

Tyrulių bibliotekininkė Saulė Remeikienė skundėsi, kad dėl pašto pertvarkos spauda į biblioteką atnešama tik apie pietus, todėl skaitytojai nespėja iki darbo pabaigos perskaityti laikraščių. „Per vėlai atveža. Galėtų anksčiau. Nes prieš pertvarką jau nuo 9 val. spauda būdavo pašte. Dabar ne visi norintieji spėja peržvelgti, bet duodame vakarykščius laikraščius namo parsinešti“, – teigė moteris.

1,3 tūkst. gyventojų turinčių Utenos rajono Tauragnų seniūnas Alvydas Danauskas sakė, kad mobilieji paštininkai nebegali pasiūlyti socialinės funkcijos, kurią teikė stacionarūs pašto skyriai. „Anksčiau patalpose būdavo ilgesnis pašto darbo laikas, ateidavo žmonės šio to nusipirkti, pasišnekėti... Ta socialinė pusė šiek tiek nukentėjo, bet yra kultūros namai, biblioteka, kaimo parduotuvė – ten galima susitikti, pabendrauti, pasisakyti, kaip gyvena“, – svarstė Tauragnų seniūnijos vadovas.

Utenos rajono Vyžuonos seniūnas Audrius Remeikis tvirtino dar nesulaukęs nė vieno iš 1,5 tūkst. seniūnijos gyventojų skundo. Baisogala ir Užpaliai yra vienintelės Radviliškio bei Utenos rajonų seniūnijos, kur liko veikti įprastas paštas.

Pertvarka buvo pristabdyta iki rudens

Lietuvos paštas buvo numatęs pertvarkyti iš viso 350 stacionarių ir 27 kilnojamuosius pašto skyrius. Skaičiuota, kad investicijos į pertvarką sieks daugiau nei 1 mln. eurų, o per kelerius metus bus sutaupyta 6,5 mln. eurų sąnaudų.

Tačiau tokia reforma vasarį suabejojo daugumą Seime turinti „valstiečių“ frakcija – netrukus pranešta, jog susitarta dėl reformos sustabdymo. Gegužę buvo pradėta bandomoji pertvarka dviejuose rajonuose – Radviliškyje ir Utenoje.

Birželį Lietuvoje veikė 674 pašto skyriai, iš kurių 465 – kaime.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"