TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pasvalys gaudo smengančios žemės naudą

2013 07 22 6:00
G.Gegužinskas Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas dirba be patarėjų ir padėjėjų, nes yra įsitikinęs, kad gyventojams daugiau naudos duoda savivaldybės administracijos darbuotojai.

- Pasvalio rajonas – vienas atokiausių, įsikūręs Latvijos pasienyje. Ką jūsų vadovaujamai savivaldybei teikia tokia kaimynystė?

- Kaip pasienio rajonas turime galimybę dalyvauti partnerystės programose. Tai sėkmingai ir darome. Gavę Europos Sąjungos lėšų pagal projektą „Partnerystė be sienų“ ir bendradarbiaudami su Latvijos miestais iš esmės pertvarkėme ir modernizavome Pasvalio muziejų. Šiuo metu taip pat pagal bendrą Lietuvos ir Latvijos projektą tvarkoma miesto biblioteka. O tai, jog Pasvalys įsikūręs prie didelio kelio „Via Baltica“, neleidžia mums jaustis, kad gyvename atokiame rajone. Iš Pasvalio pasiekti bet kurį Lietuvos didmiestį nereikia nei daug laiko, nei materialinių sąnaudų.

- Pasvalio žemė, kaip pabrėžiama, tokia derlinga, kad naudos duoda kiekviena jos pėda. Vis dėlto rajone dar esama dirvonuojančių žemių. Kaip manote, kodėl?

- Derlingame Pasvalio krašte yra dvi nederlingos seniūnijos – Pumpėnų ir Daujėnų. Tik ten galima pamatyti neapsėtų ar neapsodintų žemių. Visur kitur bandoma gerai įdirbti žemę, nors gal ir ne visiems tai pavyksta.

- Pasvalio kraštas, kaip ir gretimas Biržų, yra smengančios žemės kraštas. Ar šis reiškinys teikia kokios nors naudos, ar vien - baimę?

- Taip jau yra, kad mokantieji suktis iš bėdos gali gauti ir naudos. Dažnai susimąstau apie tai, kaip iš nuolat pavasarį apsemiamų savo namų nebėga pamario žmonės. Kitur gyvenantieji galbūt svarsto, kaip pasvaliečiai nebijo prasmegti. Nebijome.

O smenganti žemė davė Pasvaliui ir naudos - turime vienintelį Lietuvoje Smegduobių parką. Toje vietoje žemė kasmet nusėda keliais centimetrais, statybos čia draudžiamos, bet parkui vieta – kaip tik. Būtent šiame parke yra ir vienintelis Lietuvoje amfiteatras, įkurtas smegduobėje. Tame amfiteatre vyksta įvairiausi renginiai, net abiturientų išleistuvės. Beje, naujausia dešimties metrų skersmens smegduobė mūsų rajone atsivėrė šį balandį Naradavos soduose. Ketiname ją paversti lankytinu objektu. Na ir galiausiai - karstiniame regione dirbantys Pasvalio krašto žemdirbiai gauna didesnes išmokas, o tai irgi gerai.

- Jūsų vadovaujamas rajonas yra gavęs Lietuvos savivaldybių asociacijos apdovanojimą už bedarbių užimtumą. Gal galite patarti, kaip užimti darbo neturinčius žmones?

- Šį apdovanojimą mums pelnė tai, kad Pasvalio rajonui, kuris yra įvardijamas kaip probleminė šalies savivaldybė, buvo skiriama daugiau pinigų nei kitoms savivaldybėms vietinio užimtumo projektams vykdyti. Gavusios lėšų plėtėsi ir daugiau darbuotojų priėmė kavinės, imta plėtoti ekologiškų produktų gamybą, steigti transporto paslaugas teikiančias įmones. Tačiau visa tai vyko pačiame Pasvalyje. Žemdirbiškame Pasvalio rajone darbo nėra, nes nemažai ūkininkų, valdančių, tarkime, po 800-900 hektarų, turi vos po 8-9 samdinius. O tie, kurie dirba nuosavą trijų hektarų žemės plotelį, eina registruotis į darbo biržą.

- Per tai laiką, kai einate mero pareigas, itin išgražėjo nauja danga padengtas Pasvalio centras. Tačiau ne visi, kiek žinau, ja patenkinti. Skundžiamasi dėl nelygaus, nepatogumų keliančio grindinio. Ar tai tikrai didelė problema?

- Centrinė Pasvalio dalis grįsta tokio pat akmens trinkelėmis kaip ir Vilniaus Rotušės aikštė. Beje, tų pačių akmenų taką nutiesėme aplink bažnyčią, ir, žinoma, sukėlėme problemų tikintiesiems. Eiti keliais aplink šventovę jie jau, ko gero, nebegalės. Kita vertus, bėgant metams grindinys apsišlifuos, nudils, kaip nudilo ir Pompėjos gatvės, kuriomis teko šiek tiek paėjėti. Vaikščioti po Pasvalio centrą bus nesunku, tad žvelkime į ateitį ir nedarykime problemų.

- Jūs, ko gero, vienintelis ar bent jau vienas iš nedaugelio mūsų šalies merų, neturinčių mokamų patarėjų ar padėjėjų. Kaip pavyksta dirbti be jų?

- Patarėjų ir padėjėjų prireikia tose savivaldybėse, kuriose valdančiąją koaliciją sudaro kelių partijų atstovai. Negavę postų kai kurie jų pasirenka būti patarėjais. Mūsų rajono taryboje 13 iš 25 narių yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai. Postus išsidalijome, o tokių, kuriems reikėtų patarėjų, neatsirado.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"