Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Pasvalys įamžino K. Škirpos atminimą

 
2016 11 30 6:00
Atidengtas Kazio Škirpos atminimą įamžinantis paminklinis akmuo. Pasvalio rajono savivaldybės nuotrauka

Pasvalio rajone, Namajūnuose, kur prieš 121 metus gimė Kazys Škirpa, pastatytas jo atminimą įamžinantis paminklinis akmuo.

Namajūnai – Pasvalio rajone, prie pat Lietuvos ir Latvijos sienos, esantis vienos sodybos kaimas, kuriame gimė pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, politikas, visuomenės veikėjas, diplomatas Kazys Škirpa (1895–1979). Saločių seniūnijos, kurios teritorijoje įsikūrę Namajūnai, seniūnas Algimantas Mašalas teigė, kad Pasvalio šviesuoliai daugybę metų ragino įamžinti vieno garsiausių pasvaliečių K. Škirpos gimtinę. „Šiemet suėjo jau 121 metai, kai gimė K. Škirpa. Pastatyti šiai didžiai asmenybei skirtą memorialinį ženklą norėta dar 100-ųjų jo gimimo metinių proga“, – sakė seniūnas.

Paminklo pastatymo iniciatoriai pabrėžia, kad K. Škirpa – tikro patrioto pavyzdys.

Pamiršta ir apjuodinta asmenybė

A. Mašalas „Lietuvos žinioms“ tvirtino, kad nors visuomenėje ir keliamas ažiotažas dėl K. Škirpos, pasvaliečiai šį žmogų laiko doru, daug Lietuvos labui nuveikusiu tautiečiu. „Mūsų krašto istorikai pabrėžia, jog K. Škirpa – nepelnytai pamiršta ir apjuodinta asmenybė“, – sakė seniūnas. Siekiant parodyti, kad pirmasis Lietuvos savanoris gimtinėje yra gerbiamas, imtasi iniciatyvos įamžinti jo atminimą. „Džiaugiuosi, kad į jam skirto paminklinio akmens atidengimą susirinko daug žmonių, atvyko moksleivių. Neabejoju, jog K. Škirpos įamžinimas prisidės prie jų patriotinio ugdymo“, – vylėsi A. Mašalas.

Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas įsitikinęs, kad kiekvienas gyvenime padarome vienokių ar kitokių klaidų, nuo kurių neapsaugotos ir pačios iškiliausios istorijos asmenybės. „Gali būti, kad klaidų yra padaręs ir K. Škirpa, tačiau mums, Pasvalio žmonėms, jis yra didi asmenybė, daug prisidėjusi prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo“, – sakė meras. Jis pabrėžė, kad K. Škirpa – vienas tų, kurie dar tebesitęsiant kovoms už Lietuvos valstybingumo įtvirtinimą 1919 metų sausio 1-ąją Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, iškėlė Trispalvę.

K. Škirpai skirtą paminklinį akmenį šventinęs Saločių šventojo Juozapo parapijos klebonas, atsargos kapitonas Jonas Tamošiūnas „Lietuvos žinioms“ teigė, kad neįrodytas joks K. Škirpos padarytas nusikaltimas. Dvasininkas tikino, kad jam K. Škirpa yra svarbi asmenybė, jis – vienas iš mūsų valstybės kūrėjų.

Teresė Birutė Burauskaitė /LŽ archyvo nuotrauka

Antisemitinių veiksmų nerado

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) direktorė Teresė Birutė Burauskaitė priminė, kad mes nesmerkiame savo šalies mokslininkų, kurie sovietmečiu pristatydami darbus parengtos medžiagos įžangoje cituodavo Karlą Marxsą, Leniną ar kokio nors partijos plenumo medžiagą. Pasak jos, sovietmečiu be minėtų citatų pateikti darbai, kad ir koks vertingas jų turinys, būtų buvę vertinami kaip niekiniai.

„Tad turime suvokti, kad ir K. Škirpa kalbėjo savo gyvenamojo laikotarpio kalba ir kalbėjo taip, kad jo žodžiai būtų suprantami to meto žmonėms. Tad jo griežtoki komentarai neturėtų būti absoliutinami“, – sakė T. B. Burauskaitė. Ji pabrėžė, jog K. Škirpos veiklą tyrinėję mokslininkai jokių antisemitinių veiksmų joje neradę. „Tas žmogus tikrai nėra nusikaltėlis, kurį derėtų nustumti į istorijos paraštes“, – teigė LGGRTC direktorė.

Veiklą aptarinėja istorikai, politikai

K. Škirpos, kaip galbūt antisemitinių pažiūrų žmogaus, klausimas visuomenėje buvo iškilęs 2015-aisiais, kai Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ragindamas išsiaiškinti, ar nebūtų tikslinga pakeisti šiame mieste esantį K. Škirpos gatvės pavadinimą bei nuimti jam skirtą memorialinę lentą, nes yra teigiančiųjų, kad šis žmogus neva nusikaltęs žmogiškumui. Tokias prielaidas paveldo specialistams leido daryti tai, kad K. Škirpa buvo vienas 1941 metais Lietuvoje vykusio vadinamojo Birželio sukilimo rengėjų ir jo vadovų, neva pasisakęs prieš žydus. Tačiau LGGRTC atliktas tyrimas paneigė įtarimus, tad Kaune jo įamžinimo ženklai palikti. Vis dėlto šiuo metu Vilniuje iškeltas siekis pervadinti K. Škirpos vardu pavadintą alėją. Šiuo klausimu internete surengta apklausa, K. Škirpos politinę ir visuomeninę veiklą aptarinėja istorikai, literatai, politikai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"