TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pavasariniai akmens amžiaus pėdsakai

2014 03 27 6:00
Šie du akmenys – prieš tūkstančius metų gyvenusių žmonių pagaminti darbo įrankiai. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Muziejininkai ir paveldosaugininkai kviečia visuomenę pavasarį, prieš sužaliuojant gamtai, atkreipti dėmesį į įvairius keistus, simetriškus laukuose ir paupiuose randamus akmenis. Mat dabar, ariant dirvą, iš laukų rankiojant riedulius, galima aptikti ir akmens amžiaus laikų žmogaus pagamintų dirbinių.

Šių eilučių autoriui kovo mėnesį Klaipėdos rajone pavyko rasti du priešistorės žmonių padarytus ir naudotus akmeninius dirbinius būtent vaikštant didelių upių slėniais.

Visai netoli uostamiesčio, dirbamuose laukuose Gvildžiuose, prie Danės upės, rastas 13 cm ilgio akmeninis, į kriaušę panašus žmogaus pagamintas grūstuvas (miltams gaminti), naudotas prieš 4–2,5 tūkst. metų. Ant jo matyti net iškaltas kryžiukas, kuriuo įrankio šeimininkas galbūt pasižymėjo savo nuosavybę.

Dar vienas radinys aptiktas didžiuliame Minijos slėnyje šalia Gargždų, prie intako Aušrupio. Vėl iš pažiūros tiesiog gražus akmens rutulys pasirodė besąs prieš 7–5 tūkst. metų naudotas įnagis, skirtas žvėrių odai, medžiui minkštinti.

Abu radinius tikrais priešistorės žmonių pagamintais dirbiniais pripažino juos apžiūrėjęs vienas žymiausių Lietuvoje akmens amžiaus tyrinėtojų prof. Algirdas Girininkas. Įnagiai bus padovanoti Gargždų krašto muziejui ir, pasirodo, jie bus pirmieji akmens amžiaus artefaktai muziejaus fonduose iš Klaipėdos rajono.

„Mūsų muziejus šiemet minės dar tik devintus įkūrimo metus, todėl ir fondai nėra labai gausūs. Kiekvienas naujas mūsų krašte rastas muziejinis eksponatas, o dar iš tokių priešistorinių laikų, yra labai vertingas. Dabar galėsime plėsti savo ekspoziciją, nes akmens amžiaus žmonių rankų gamintų įnagių turėjome tik skolintų, ir jie buvo rasti ne mūsų apylinkėse. Todėl neseniai aptikti radiniai mus labai maloniai nustebino“, – LŽ sakė Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė.

Ji paragino žmones, kurie dabar, pavasario pradžioje, dažnai būna gamtoje, atkreipti dėmesį į, jų manymu, įdomesnius akmenis.

„Daug kas dabar aria laukus, tvarko savo ūkius, gražina naujai kuriamų sodybų aplinką, rankioja riedulius iš dirbamų laukų. Pasirodo, net ir nebūnant archeologu galima atkreipti dėmesį į simetriškus, keistus akmenis ir rasti tikrų muziejinių eksponatų. Visuomenės pagalba, dalyvavimas kuriant muziejų yra labai svarbus, nes mūsų, darbuotojų, pajėgos yra nepakankamos, archeologų taip pat trūksta. Skatinčiau Klaipėdos rajono žmones pasidalyti savo radiniais, paskolinti ar dovanoti muziejui, juk jis skirtas ateities kartoms“, – teigė ji.

Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, aptikus iš pažiūros keistą, gal žmogaus rankų apdorotą akmenį reikėtų atkreipti dėmesį į keletą niuansų.

„Būna apvalių akmenų ir natūralių, gamtos suformuotų. Tačiau žmogaus rankų darbą galima atskirti: akmuo būna nušlifuotas, apskaldytas, jei tai grūstuvas (trintuvas) – visada vienas galas nuo trynimo į kitą akmenį darant iš grūdų miltus nusizulinęs vos ne iki blizgesio. Atkreipkite dėmesį ir į pailgus, kiaušinio formos, simetriškus akmenis ir apžiūrėkite jų paviršių. Tikrai galima rasti tikrų artefaktų, kurie būtų ne tik muziejiniai eksponatai, bet ir papildoma informacija istorikams“, – LŽ sakė jis.

Pavyzdžiui, rastasis grūstuvas Gvildžiuose byloja apie galbūt naują, archeologams dar nežinomą akmens ar žalvario amžių žmonių stovyklavietę.

„Vakarų Lietuvoje žemyne, prie upių labai retai aptinkami akmens amžiaus dirbiniai, todėl jie tikrai labai vertingi. Daugiau rasta Šventojoje, Nidoje. Ypač daug akmens amžiaus stovyklaviečių Lietuvoje buvo Dzūkijoje, pavasariais pats vaikščiodavau miškais palei upes ir esu radęs ne vieną šimtą priešistorės artefaktų. Radinius tikrai vertėtų perduoti muziejams, nes tai – mūsų šalies, krašto istorijos paminkliukai“, – sakė paveldosaugininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"