TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Paveikslas gali į namus prišaukti bėdą

2009 09 09 0:00
Dailininko kūryboje gausu ir religinės tematikos. Keletas jo darbų puošia naująją Pilviškių (Vilkaviškio r.) bažnyčią.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Druskininkietis dailininkas Alfonsas Šuliauskas, pristatęs daugiau kaip 50 personalinių ekspozicijų, dalyvavęs daugiau kaip 150 parodų, vienoje kurorto sanatorijoje dirbantis ir meno terapijos organizatoriumi, įsitikinęs, kad namuose kabantis paveikslas gali nuolat daryti įtaką žmogaus gyvenimui.

"Tai seniai žinoma tiesa. Meno įtakos negalima ignoruoti. Menas veikia visus, tik žmonės gal to nesuvokia arba apsimeta, kad jų neveikia, - sakė dailininkas. - Tuo įsitikinau ne tik savo gyvenimu, bet ir pamačiau, kaip tai veikia kitus: vienaip žmogus jaučiasi, elgiasi, kai jį persekioja ne jo gyvenimo spalvos, kitaip, kai atranda su charakteriu susijusią nuotaiką. Nušvinta ir jis pats, ir jo mintys pasikeičia. Ir negalima sakyti, kad menas skirtas tik tam tikrai grupei žmonių, tik žinovams ar specialistams. Tai netiesa. Jis veikia visus ir daro įtaką gyvenimo būdui."

Kūrėjo energija

Dailininkas įsitikinęs, kad į paveikslą kūrėjas sutelkia visą save - tokį, koks jis yra. Ir to reikia paisyti. Kiekvienas sukurtas darbas ilgai skleidžia savo kūrėjo įkrautą energiją. "Perkant paveikslą neblogai būtų kuo daugiau pasidomėti autoriumi, nes jo kūrinys - tarsi naujas šeimos narys, - pataria A.Šuliauskas. - Žmonės dažniausiai į tai nekreipia dėmesio: gražiai berželiai nutapyti, ir to jiems dažniausiai pakanka. O gal žmogus, nutapęs paveikslą, muša savo žmoną? Ta blogoji, iš jo sklindanti energija nuodys ir jūsų aplinką... Tarkim, garsių, bet prastos reputacijos menininkų tapyti paveikslai, dabar rodomi garsiausiose pasaulio galerijose, žiūrovus veikia ypatingai: užvaldo ne tik kūrinio energija, bet ir ta, kuria persmelkta autoriaus asmenybė. Gerai, jei toks paveikslas žiūrovą veiks trumpai, lankantis galerijoje, tačiau jei jį nuolat regėsi namuose? Nieko nežinodamas apie autorių kaip asmenybę gali į namus prišaukti didelę bėdą." Pašnekovo teigimu, kuo didesnis menininkas, tuo jo paveikslai veikia stipriau.

Paveikslai išvargina

"Turbūt esate ne kartą patyrę, kaip, pavyzdžiui, Luvre ar Ermitaže apėjęs porą salių tarsi netenki jėgų, turi prisėsti - kadangi meno kūrinių energija labai stipri. Paveikslai pareikalauja daug jėgų, - teigia A.Šuliauskas. - Peržvelgi Rembrandtą, kuris pagauna savo genialumu, pradedi žiūrėti Rubensą, kuris taip pat reikalauja viso tavo dėmesio, ir žvilgsnis atbunka. Menininkai tokius stiprius dalykus perteikia savo kūriniais, kad tik po pertraukos gali žvalgytis toliau. Taip niekada nenutinka miške. Ten tik fiziškai pavargsti, kojas pradeda skaudėti."

Idealizuoja moterį

A.Šuliausko paveiksluose dominuoja moterys, jo žodžiais tariant, gražiausi Dievo kūriniai. "Taip, aš idealizuoju moterį ir jos grožį. Bet tik taip ir įmanoma gyventi", - sako jis. Menininkui norisi sugrąžinti renesansišką moters vertę, pakylėti ją ir išaukštinti. "Troškimas nutapyti motiną madoną manyje glūdėjo seniai, - prisipažino dailininkas. - Galbūt ryškiausias impulsas tokiam darbui buvo 1994 metais Romoje patirti įspūdžiai. Loretano aikštėje, didingos Šv. Jono katedros fone jauna serbė, glaudžianti prie krūtinės kūdikį, jos pavargusios, liūdnos akys ilgam įsirėžė į atmintį. Tą dešimtmetį Jugoslaviją draskė pilietinis karas, visur tvyrojo sumaištis. Motinos su kūdikiais bėgo iš savo namų, ieškodamos prieglobsčio Europos sostinėse. Italijoje prie didingų šventyklų ne kartą teko matyti jaunas motinas, prašančias išmaldos. Turistams matant jos maitino išalkusius kūdikius krūtimi. Šie vaizdai man priminė Renesanso madonas, motiniškai paprastas ir didingas, liūdnas ir atsidavusias, žemiškas ir tuo pat metu artimas Dievo Motinos švelnumui."

Šviesios valandos

A.Šuliauskas, parašęs esė knygelę apie moterį, prisipažįsta: "Aš galiu valandų valandas stebėti, kaip šviesa mano dirbtuvėje glamonėja puikias pozuotojų formas, išryškina vis naujus plastinius stebuklus ir apimtis. Pats šis procesas yra kaip kūryba, nepaliekanti pėdsako, lyg praskridęs muzikos akordas." Įdomiausia, kad pozuotojas dažniausiai parenka jam žmona.

"Lengva tapyti gražų moters kūną, labai sunku - prasmingą žvilgsnį", - dar priduria dailininkas, stebėdamasis, kad daug kas nuogame kūne įžvelgia kažkokių nepadorių dviprasmybių. "Jei kas nors dėl savo kvailumo negali kitaip pasižiūrėti, tai jau jo problema", - sako jis.

Su M.K.Čiurlionio aura

A.Šuliauskas žinomas ir kaip savo krašto menininkų gyvenimo garsintojas. Jis spaudoje rašo apie visas kurorte vykstančias parodas, renginius. Paklaustas, ar tai darydamas nejaučia jokio pavydo savo kolegoms, savotiškiems konkurentams, jis atsako: "Jaučiu pareigą rašyti apie mūsų menininkus, jų mes turime daug. Druskininkuose, jei lyginsime pagal gyventojų skaičiaus procentus, menininkų yra daugiau nei Vilniuje ar Kaune. Džiaugiuosi, kad pas mus išties netrūksta meno įvykių. Tegul ir ne visada paties aukščiausio lygio. Juk kol sulaukėme Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, prieš tai kelią kūrybos akmenimis turėjo grįsti tūkstančiai vidutiniokų. Tad mums savotiška garbė kurti dabar ir tikėtis, kad gal po poros šimtų metų kitas toks didis menininkas čia pasirodys."

Kad Druskininkai traukia menininkus, A.Šuliauskas įtaria čia vis dar tvyrančią M.K.Čiurlionio aurą. "Be abejonės, nebūtų buvę jo, čia gal viskas kitaip būtų buvę. Tie menininkai, kurie važiavo į Druskininkus, važiavo į M.K.Čiurlionio miestą. Kai kas nors klausia, kodėl mums čia gera, atsakome: todėl, kad čia vaikščiota šitokios geros įkrovos žmogaus, o mes einame jo auksinėmis pėdomis, savąsias taikydami į jo pėdas. Čia negali būti bloga. Čia žemė prisisodrinusi jo šviesios kūrybos, jo fantazijos, jo idėjų. Jis nieko nenuskriaudė, nieko nepažemino, todėl čia taip gera, - sakė A.Šuliauskas, dar kartą patvirtindamas ne tik kūrinių, bet ir kūrėjų įtaką aplinkai. - Dar žmonės sako, kad čia šitaip palankiai veikia švarus oras, gamta. Nieko panašaus. Ir kitur yra švaraus oro, tačiau nėra tokios teigiamos energijos. Menu, viena moteris yra sakiusi: aš negaliu daryti blogų darbų, nes aš nešioju Čiurlionių pavardę, neturiu teisės."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"