TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Paveldo sargai kyla į kovą su Trakų valdžia

2014 04 25 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) kaltina Trakų valdžią nesugebant pasirūpinti rajone esančiu kultūros paveldu. Savivaldybės atstovai ginasi visomis išgalėmis besistengiantys saugoti unikalų krašto gamtos ir kultūros turtą. Esą neigiama nuomonė apie meriją formuojama tendencingai.

Trakuose apsilankę paveldosaugininkai nustatė, kad rajone nėra aiškios kultūros paveldo apsaugos politikos, merija neturi nė vieno paveldo specialisto etato ir jau dešimtmetį neskiria lėšų paveldui tvarkyti. „Akivaizdu, jog to priežastis - netinkamas požiūris į kultūros paveldą, jo apsaugą ir tvarkymą“, - pažymima VKPK sprendimo projekte, kurį VKPK žada svarstyti šiandien.

Atsainus požiūris

LŽ kalbinta VKPK pirmininkė Gražina Drėmaitė pabrėžė, kad Trakų rajono savivaldybė - išskirtinė, joje sutelktas itin reikšmingas ir įvairialypis kultūros paveldo lobynas. „Juk Trakai - Lietuvos ikona”, - sakė ji. Paveldosaugininkė apgailestavo, kad Trakų rajono vadovų požiūris į kultūros paveldą - atsainus. Atsainumą esą rodo ir tai, kad merija neskiria lėšų paveldui saugoti. „Trakų rajono savivaldybė neduoda nė vieno lito!” - pareiškė komisijos vadovė.

G.Drėmaitė stebėjosi, kad iki šiol Trakuose, skirtingai nei daugelyje kitų šalies savivaldybių, neįsteigtas paveldosaugininko etatas. Anot jos, jeigu merija kūrybiškai žiūrėtų į kultūros paveldą, tai skatintų turizmą, į savivaldybės iždą byrėtų papildomų lėšų. „Užmirštama, kad paveldas prisideda prie ilgalaikio rajono ir visos Lietuvos klestėjimo“, - pabrėžė VKPK pirmininkė.

Ji pripažino, kad problemų šioje savivaldybėje būta ir anksčiau, nes kertasi šios unikalios vietovės kultūros bei gamtos vertybių saugojimas su valstybės ir savivaldos institucijų bei privataus turto valdytojų interesais. „Nevengiu žodžio, kad ten korupcija vis dėlto yra didžiulė“, - drąsiai kalbėjo G.Drėmaitė.

Siūlo atimti dvarą iš L.Pinkevičiaus

Be kita ko, VKPK įsitikinusi, kad savivaldybės institucijos nepakankamai bendradarbiauja su saugomų teritorijų administracijomis. „Akivaizdžiai eskaluojami konfliktiški santykiai su Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) direkcija. Nesuprantamas savivaldybės prieštaravimas parengtiems TINP planavimo dokumentams, kurių savivaldybės administracija nepagrįstai iki šiol nesuderino“, - pažymima VKPK sprendimo projekte. Esą kategoriškai prieštaraujama parko buferinės apsaugos zonos nustatymui, nors ši įrašyta TINP planavimo schemoje, kurią Vyriausybė patvirtino dar 1993 metais.

Komisija merijai priekaištauja ir dėl netvarkomų bei neprižiūrimų kapinių. Daugelio jų sklypai Trakų rajono teritorijoje iki šiol esą nesuformuoti, kapinės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Be to, VKPK įžvelgė problemų Užutrakio ir Lentvario dvarų sodybose.

Savo rekomendacijoje komisija siūlo Trakų valdžiai kartu su Kultūros ministerija nedelsiant atnaujinti TINP specialiųjų planų priėmimo procedūrą, įsteigti paveldosaugininko pareigybę, kasmet skirti lėšų kultūros paveldui stebėti ir tvarkyti, užbaigti Užutrakio dvaro sodybos teritorijoje laikinai gyvenančių žmonių iškeldinimą, aprūpinti juos kitu gyvenamuoju plotu.

Ketinama prašyti Vyriausybės, kad iš verslininko Laimučio Pinkevičiaus būtų perimta Lentvario dvaro sodyba. „Kodėl L.Pinkevičiui apskritai reikėjo pirkti dvarą, jeigu nesugeba jo išlaikyti? Negalima taip žaisti su išskirtinės vertės kultūros paveldu“, - piktinosi G.Drėmaitė.

Keistas dokumentas

„Visų pirma VKPK dokumentas yra keistas!” - LŽ pareiškė Trakų mero Vytauto Zaliecko patarėja Audronė Virganavičiūtė. Anot jos, iš VKPK narių, kai jie lankėsi Trakuose, išgirsta įvairių nuomonių, tarp jų - ir gerų atsiliepimų apie rajono savivaldybę. „Ji tikrai visomis išgalėmis stengiasi rūpintis turimu turtu - kraštovaizdžiu ir paveldu... Tačiau tendencingai, remiantis netikslia informacija formuojama neigiama nuomonė. Tai kelia klausimų dėl jos paskirties“, - sakė mero patarėja.

Paveldo apsaugos politiką ir priežiūrą, pasak jos, nustato aukštesnės institucijos, todėl merija remiasi tokią politiką reglamentuojančiais teisės aktais. Patarėja tikino, kad šiuo metu keičiama merijos struktūra, ir paveldosaugininko etatas gretai turėtų atsirasti.

Savivaldybė esą savo lėšomis ir pastangomis rengia gausybę papildomų planavimo dokumentų, taip užtikrindama paveldo apsaugą. „Ji tvarko rekreacines zonas bei infrastruktūrą, kuri taip pat yra paveldo dalis“, - aiškino A.Virganavičiūtė.

Ji pripažino, kad netvarkomi tie kultūros paveldo objektai, kurie nėra savivaldybės nuosavybė. Pavyzdžiui, Lentvario dvaro sodyba. „Savivaldybė tikrai norėtų, kad jis būtų tvarkomas, net neprieštarautų jo nacionalizavimui, bet tai - ne mūsų kompetencija“, - sakė ji. Šalia Lentvario dvaro esantis parkas esą priklauso Kultūros ministerijai, tačiau tiek, kiek leidžia lėšos ir galimybės, Lentvario seniūnija stengiasi jame palaikyti bent minimalią tvarką.

Nesutarimai - dėl asmeniškumų?

A.Virganavičiūtė taip pat tikino, kad merija nerodo priešiškumo TINP direkcijai. „Dažniau neigiami atsiliepimai kyla iš TINP direkcijos, tiksliau - jos direktoriaus. Galimos prielaidos, kad tai lemia asmeniniai požiūriai ar išankstinės nuostatos“, - tikino ji.

Tai, kad nederinami TINP parengti planavimo dokumentai, pasak patarėjos, lėmė ne merija, o surinkti daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų parašai. „Žmonės nenori gyventi pagal parengtą TINP schemą, todėl merija negalėjo neatsižvelgti į gyventojus“, - aiškino patarėja. Ji nesutiko ir su kitais VPKP žeriamais priekaištais.

Tuo metu TINP direktorius Gintaras Abaravičius negailėjo kritikos Trakų merijai. Anot jo, vietos valdžios bandymai užgrobti salas, Karaimų karališkuosius laukus, kuriant juose golfo aikštynus, nemarūs. „Atsimenu, kai teisė buvusius Trakų rajono savivaldybės vadovus - merą, jo pavaduotoją ir administracijos direktorių dėl korupcijos, kuri buvo vykdoma mūsų rajone. Tuomet nepasidavėme šių žmonių užmačioms. Turbūt ir dabar konfliktas kyla ne iš mūsų, o iš tų žmonių, kurie nori daryti kitaip, nei numatyta įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose“, - sakė G.Abaravičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"