TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pažaislio vienuolyno svečiai seserims netrukdo

2014 05 21 6:00
Pažaislio vienuolynas yra saugoma kultūros vertybė. Ansamblio pastatai yra įsikūrę 7,1 hektaro plote. Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Triukšmas, girtavimas, nederami renginiai - tokia ateitis prieš metus prognozuota Pažaislio vienuolynui pasklidus žiniai, kad jo teritorijoje pradės veikti svetingumo kompleksas „Monte Pacis”. Tačiau skeptikų nuogąstavimai nepasitvirtino.

„Tai, kas vyksta dabar, palyginę su tuo, su kuo susidūrėme prieš dvylika mėnesių, galime vadinti atostogomis”, - LŽ pasakojo „Monte Pacis” bendraturtė Indra Ramanauskienė. Ją ir vyrą Algį su pirmąja reikšminga sukaktimi sveikino ir vienuolyne gyvenančios vienuolės kamaldulės. Kaip nuolatinio rūpinimosi senoviniais pastatais simbolį jos Ramanauskams įteikė nedidelį įrankių komplektą.

„Regis, kol kas sugebame veikti tesėdami pažadus. Daug kas kraipė galvas išgirdę, kad neprekiausime stipriais alkoholiniais gėrimais ir prašysime svečių elgtis netriukšmingai“, - sakė I. Ramanauskienė. Anot jos, katalikiškų švenčių švęsti, paskaitų pasiklausyti, kulinarinių šedevrų paragauti renkasi smalsi, kultūringa, vietos reikšmę suvokianti publika. „Visi į mus žiūrėjo lyg per didinamąjį stiklą ir suprato, kad bet kokia išimtis prišauks skandalą“, - prisiminė „Monte Pacis“ bendraturtė. Dėl šios priežasties įstaigai teko laikytis gerokai griežtesnių statybos ir paveldosauginių normų, nei būtų reikalaujama kitomis aplinkybėmis.

Visada tariasi su vienuolėmis

I. Ramanauskienė neslėpė, jog Pažaislyje įkurti svetingumo kompleksą su konferencijų salėmis, restoranu ir viešbučiu anksčiau nė neplanavo, tačiau likimas pasisuko būtent taip, kad paskutinę akimirką dokumentai patalpų nuomos konkursui vis dėlto buvo pateikti. Savitu stiliumi pasižymėjusį restoraną „Sadutė“, kuriam dar kurį laiką vadovavo pradėjus veikti „Monte Pacis“, Ramanauskams vėliau teko perleisti kitiems savininkams.

„Dabar vienuolyne beveik gyvename“, - kalbėjo I. ir A. Ramanauskai. Jie tvirtino jokių svarbių sprendimų be vienuolių kamaldulių nepriimantys, o į visas rengiamas šventes seseris visuomet pakviečiantys.

Šįmet „Monte Pacis“ šiltuoju metų laiku daugiau dėmesio skirs šeimoms. Taip pat jau parengtas specialus meniu vegetarams ir žaliavalgiams.

„Esame numatę daug renginių. Kai kurie jų vyks gana spontaniškai. Pavyzdžiui, sužinoję, kad laukia giedra naktis, išsiųsime savo draugams žinutes su kvietimu kartu stebėti naktinį dangų“, - pasakojo I. Ramanauskienė. Ji pridūrė, kad „Monte Pacis“ viešės gospelo choras, bardai, bus kuriamos meninės instaliacijos, rengiamos gastronominės „kelionės“, kino seansai, degustacijos po atviru dangumi.

Nebūtų pakėlusios naštos

Svetingumo namai „Monte Pacis“ buvo įrengti už 9,6 mln. litų, projektui gavus finansavimą iš europinio fondo. Dar daugiau nei vieną milijoną litų investavo objektą valdantys verslininkai.

Svetingumo namus Pažaislio vienuolyne prieš 350 metų įkūrė jų fundatorius Kristupas Žygimantas Pacas. Jie veikė keletą šimtmečių, tačiau vėliau buvo suniokoti ir stūksojo niekam nereikalingi.

Vienuolyno vyresnioji sesuo Lidija Edita Šicaitė pabrėžė, jog valdyti svetingumo kompleksą seserims būtų per sunki našta. Ji sakė, kad būtiniausioms Pažaislio ansamblio, kuriam priklauso 23 objektai, reikmėms kasmet reikia po 0,5 mln. litų. „Svetingumo namų išlaikymas kainuotų gerokai daugiau. Ir vykdyti veiklą juose nebūtų kada“, - kalbėjo L. E. Šicaitė.

Pažaislio vienuolynas yra saugoma kultūros vertybė. Ansamblio pastatai yra įsikūrę 7,1 hektaro plote. XVII amžiaus aštuntajame dešimtmetyje iškilusio statinio likimas per kelis amžius kito. Dalyje jo šeimininkavo stačiatikiai, Pirmojo pasaulinio karo metais įsikūrė vokiečių karo ligoninė. Vėliau dabartiniai svečių namai naudoti ūkio reikalams.

1967-1992 metais objektas buvo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialu. 1992-aisiais į vienuolyną grįžus vienuolėms ansamblio būklė kėlė didžiulį susirūpinimą. Daugelį tvarkymo darbų vienuolės atliko pačios, savomis lėšomis. Šiek tiek prisidėjo valstybė, aukų skyrė tikintieji. Iki 2005 metų Pažaislio vienuolynui tvarkyti iš viso išleista apie 3,7 mln. litų. Didesnė dalis - pačių seserų įnašai ir tikinčiųjų parama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"