TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pedagogai mokosi sutarti su nuteistosiomis

2014 10 03 6:00
Genovaitė Kulvinskaitė pabrėžė, kad tos nuteistosios, kurioms pavyksta nemesti pradėtų mokslų, akivaizdžiai ir greitai keičiasi: gerėja jų elgesys, kinta mąstymas, jos atranda aukštesnių siekių. Panevėžio moterų pataisos namų nuotrauka

15 metų savarankiškai veikusi Panevėžio pataisos namų mokykla nuo rugsėjo tapo Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro skyriumi. Mokyklos prijungimas prie suaugusiųjų mokymo centro tapo iššūkiu ir nuteistosioms, ir jų mokytojams.

Moterų įkalinimo įstaigoje esantis Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro skyrius šį rugsėjį į klases pakvietė 94 mokines. Jas mokys 12 pedagogų. Dėl reorganizacijos pusė ankstesnio kalėjimo mokyklos pedagogų kolektyvo privalėjo palikti darbovietę, juos pakeitė kolegos, iki šiol niekada nedirbę už grotų. „Tenka pripažinti, kad mūsų mokinės kitokios nei gyvenančios laisvėje. Tad dirbti su jomis net ir didžiulę darbo patirtį turintiems pedagogams yra nemenkas iššūkis“, - pabrėžė Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro skyriaus vedėja Genovaitė Kulvinskaitė.

Mokslas keičia ir nuteistąsias

Praėjusius mokslo metus užbaigusi turėdama 82 mokines, Panevėžio pataisos namuose veikianti bendrojo lavinimo mokykla šiemet turi 94 mokslo siekiančias nuteistąsias. Pirmoje - ketvirtoje klasėse mokosi 28 mokinės, visos jos – čigonų tautybės. „Kartais pajuokaujame, kad mokome jau visą taborą“, - LŽ prisipažino mokyklos skyriaus vadovė. Ji pasidžiaugė, kad yra kalinčių čigonių, kurios, jos žodžiais, ištvėrė ir baigė pradinę mokymosi pakopą, tad šiemet įžengė į penktąją klasę. Aukštesnėse klasėse šios tautybės nuteistųjų yra gerokai mažiau, o iš 11 dvyliktokių - nė vienos. G. Kulvinskaitė tvirtino, kad nuteistosios, kurioms pavyksta nemesti pradėtų mokslų, akivaizdžiai ir greitai keičiasi: gerėja jų elgesys, keičiasi mąstymas, jos atranda aukštesnių siekių.

G. Kulvinskaitė pasakojo, kad sovietmečiu gyvavusi, bet ilgainiui panaikinta Panevėžio pataisos namų mokykla buvo atkurta prieš 15 metų, ir tai, jos manymu, buvo nemenkas laimėjimas šalies švietimo sistemoje. Tačiau nuo šio rugsėjo, argumentuojant lėšų taupymu, ši mokymo įstaiga prijungta prie mokyklos, kurioje mokomi suaugę panevėžiečiai. Vykstant reorganizacijai, darbo neteko pusė anksčiau kalėjime gyvavusios mokymo įstaigos kolektyvo. „Darbuotojų pasikeitimas ne geriausiai veikia mūsų mokines. Juk nuteistosioms būdinga tai, kad jos gana sunkiai prisitaiko prie naujo mokytojo, o šiam irgi nelengva įgyti jų pasitikėjimą, taip reikalingą žinioms perteikti“, - aiškino G. Kulvinskaitė. Ji teigė, kad ir mokytis pasiryžusios nuteistosios, ir naujieji jų mokytojai išgyvena nelengvą adaptacinį periodą.

Klaidingai nurodo išsilavinimą

G. Kulvinskaitė apgailestavo, kad jos vadovaujama įstaiga, tapusi kitos mokyklos padaliniu, nebeteko galimybės prisijungti prie duomenų bazės, iš kurios buvo galima susižinoti, kiek klasių išties yra baigusios nuteistosios. „Tarkime, moteris pareiškia norinti mokytis vienuoliktoje klasėje. Tuomet patikrindavau duomenų bazėje ir kaipmat sužinodavau, kiek klasių ši yra baigusi. Tai pabrėžiu dėl to, kad nuteistosios neretai susipainioja ir klaidingai nurodo savo pasiektą išsilavinimą. Dabar privalau siuntinėti raštus ir aiškintis mokinių iki tol baigtus mokslus“, - nepatogumus vardijo kalėjimo mokyklai vadovaujanti G. Kulvinskaitė. Pasak jos, šie sunkumai nesudėtingi, tačiau jiems įveikti reikia gaišti laiką.

G. Kulvinskaitė pasakojo, kad į pradines klases įžengusių nuteistųjų argumentas, kodėl jos neturi išsilavinimo, paprastai būna toks: mokytis buvo sunku, tad tėvai, norėdami dukras išvaduoti nuo rūpesčių, esą neleido jų į mokyklą. Kitos aiškina padėjusios tėvams prižiūrėti mažesnius brolius ir seseris arba jaunos susilaukusios savo vaikų, tad mokytis neatsirado laiko. „Šiuo metu mokinės labiausiai domisi lietuvių kalba, matematika ir ypač – istorija“, - nuteistųjų mokymosi interesus apibūdino mokyklos vadovė. Ji teigė, kad net ir suaugusioms mokinėms labai svarbu būti įvertintoms pažymiu. Iki šiol pradinėse kalėjimo mokyklos klasėse, kaip ir visose šalies pradinėse klasėse, nebuvo rašomi pažymiai. Tačiau, atsižvelgiant į nuteistųjų mokinių norus, numatyta pažymiu vertinti ir įkalinimo įstaigos pradinukes.

Išbando mokytojus

G. Kulvinskaitė pasidžiaugė, kad iš tų moterų, kurios kiek ilgėliau yra lankiusios jos vadovaujamą mokyklą, išleistos į laisvę, vos viena kita grįžo atgal į įkalinimo įstaigą. „Tai mane labiausia džiugina. Mokslas duoda neabejotinos naudos, be to, regiu ir savo darbo prasmę“, - sakė mokyklos vadovė. Ji prisiminė, kad viena nuteistoji, dar kalėjime išlaikiusi vidurinio mokslo egzaminus, prisipažino, kad mokymasis jai buvo gražiausias gyvenimo metas. Šios pedagogės žiniomis, dvi ankstesnės jos vadovaujamos mokyklos mokinės įstojo į aukštąsias mokyklas. „Stebime ir tas kalines, kurios atsisako mokytis, ir sutartinai galime pasakyti, kad jos paprastai „nusivažiuoja“, - apgailestavo G. Kulvinskaitė.

Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro direktorius Mindaugas Libikas LŽ teigė, kad mokytojams, pradėjusiems dirbti ir pataisos namuose, teko susidurti su psichologiniais iššūkiais. „Beveik visi mokytojai prisipažįsta jaučiantys, kad yra išbandomi naujų mokinių. Nuteistosios bando išsiaiškinti, ar mokytojas stiprus psichologiškai, ar juo bus galima manipuliuoti“, - sakė M. Libikas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"