TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Perdirbėjai nori naujos sraigių surinkimo tvarkos

2006 08 31 0:00
Šiemet perdirbėjams leista surinkti 130 tonų daugiau sraigių nei pernai.
LŽ archyvo nuotrauka

Aplinkos ministerija su sraigių perdirbėjais ieškos galimybių keisti tvarką, pagal kurią įmonėms nustatomos sraigių supirkimo kvotos

Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis sakė, kad svarstoma galimybė nebereikalauti, jog sraigių perdirbimu užsiimančios įmonės turėtų sraigių veislynus. "Šiuo klausimu sutaria abi šalys: ir perdirbėjai, ir kvotų skirstytojai. Galbūt užtektų sraiges veisti iš supirktų sraigių", - sakė Motiekaitis.

Prancūzų bendrovės "Camargo" padalinio Lietuvoje direktorius Marius Andrijauskas tvirtino, kad nuo kitų metų būtų galima gerokai padidinti leistiną surinkti sraigių kiekį. "Gal iš karto kvotų ir nereikia atsisakyti, bet bent jau padvigubinti galima. O tada žiūrėkime, kokios įtakos tai turės sraigėms toliau veistis", - sakė Andrijauskas.

Pasak jo, įmonei turint galimybę daugiau surinkti sraigių Lietuvoje, būtų steigiama daugiau sraigių surinkimo punktų.

"Kiek žinau, žemaičiai ūkininkai ir sodininkai kenčia nuo sraigių, galėtume ten įsteigti supirkimo punktus. Dabar naujų plotų neieškome, nes žinome, kad reikiamą kiekį sraigių galime rasti ir arčiau", - sakė Andrijauskas.

Molėtų bendrovės "Arčia" direktorius Gintautas Volungevičius norėtų, kad nuo kitų metų visoms Lietuvos sraigių perdirbimo įmonėms būtų leista surinkti sraigių vienodai, ir būtų atsisakyta surinkimo kiekius nustatyti atsižvelgiant, kiek sraigynų perdirbėjai įveisia.

Motiekaitis abejoja, ar šio principo bus atsisakyta: "Sraigės gali būti labai greitai - per porą metų išrinktos. Ką tos įmonės tada darys? Bus uždarytos?"

Iš viso Lietuvoje penkioms sraigių perdirbimo įmonėms šiemet leista surinkti 780 tonų (pernai - 650 tonų) sraigių: Druskininkų bendrovė "Hesona" galėjo surinkti 96 tonas, Molėtų "Arčia" - 98, Vilniaus "Camargo" - 122 tonas, "Balžuva ir Ko" - 228 tonas ir "Gudukas" - 234 tonas.

Šių įmonių atstovai sako, kad šiemet dėl nepalankių orų - sausros ir lietaus stygiaus - sraigių surinko ir perdirbs mažiau negu ankstesniais metais. Aplinkos ministerijos leistino kiekio nesurinko "Gudukas" ir "Balžuva ir Ko", nes šios įmonės galėjo šiemet sraigių surinkti kur kas daugiau nei kitos trys bendrovės. "Balžuva ir Ko" vadovas Linas Ambrasūnas tvirtino, kad dėl prastų orų bendrovė surinko tik trečdalį jai leisto Lietuvoje surinkti sraigių kiekio. "Darbų su lietuviškomis sraigėmis neaiškios perspektyvos", - sakė Ambrasūnas.

Andrijausko teigimu, jeigu įmonei būtų leista surinkti daugiau nei numatė kvota, tai padaryti būtų buvę sunku. Volungevičius sakė, kad pajamos iš sraigių sudarys 50-60 proc. pernykštės apyvartos. Pasak jo, "Arčiai" pavyko surinkti leistiną kiekį sraigių: "Iš pradžių už sraigių kilogramą rinkėjams punktuose mokėjome po 90 centų, vėliau, matydami, kad orai sraigėms veistis nepalankūs, kainą pakėlėme iki 1,10 lito".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"