TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pietų Lietuvoje išseko šuliniai

2014 12 11 6:00
Net atvežtas ir į šulinį supiltas vanduo jame ilgai neužsibūna - jis žmones džiugina vos kelias dienas. LŽ archyvo nuotrauka

Dalį Dzūkijos, Suvalkijos gyventojų, savo reikmėms naudojančių šachtinių šulinių vandenį, šiemet ištiko bėda.

Svarstoma, ar šuliniai ištuštėjo dėl prasidėjusio klimato atšilimo, ar dėl Nemuno užtvankos, kurią pasienyje įrengė baltarusiai. Tuo metu specialistai tikina, kad kaltų reikėtų ieškoti danguje – iš ten sulaukta kur kas mažiau kritulių nei įprasta.

Šulinyje – nė lašo

Netoli Marijampolės vienkiemyje gyvenanti Marija K. sakė neprisimenanti metų, kad gruodžio pradžioje jų sodybos šachtinis šulinys būtų toks tuščias kaip šiuo metu – iš jo nė puskibirio vandens neprisemsi. Ir taip yra jau nuo lapkričio pradžios. „Ankstesniais metais gruodį šulinys būdavo pilnas, ir vandens taupyti nereikėdavo, o šiemet net atvežtas ir į šulinį supiltas vanduo jame ilgai neužsibuvo – vos po keleto dienų jis susigėrė į žemę“, - pasakojo garbaus amžiaus moteris. Pasak jos, maistui gaminti vandens kas antrą dieną jai parveža mieste gyvenantys vaikai. Skalbiniai taip pat vežami į miestą, o ir praustis moteris su vyru taip pat važiuoja pas vaikus. Anot jos, visa laimė, kad sodybos tvenkinyje yra pakankamai vandens, tad ūkinėms reikmėms jo užtenka. „Jau ne vieną dešimtmetį gyvenu šioje sodyboje, bet tokių metų neprisimenu. Net per vasaros sausras vandens šulinyje būdavo“, - pašnekovė spėliojo, ar tik nebus dėl to kaltas per Pietų Lietuvą tekantis nusekęs Nemunas.

Vandens vežėjai vos spėja suktis

Dzūkijos individualių šachtinių šulinių savininkams šiuo metu taip pat tenka sukti galvas, kaip prasimanyti geriamojo vandens, nes šis regionas dar labiau nei Sūduva šiemet kenčia dėl vandens stygiaus. Kaip LŽ pasakojo Alytuje įsikūrusios UAB „Dzūkijos vandenys“ bendrojo skyriaus vedėja Rasa Lukšienė, jau ne vieną mėnesį bendrovė kasdien sulaukia atvežti vandens prašančių alytiškių skambučių. Spalį būta 117 prašymų, lapkritį – dar daugiau, o ir šiuo metu prašymus kasdien pateikia 6-7 gyventojai. „Turime tik vieną apie 3 tūkst. litrų vandens galintį vežti automobilį ir jis nuolat užimtas. Juk automobilis reikalingas ir vandeniui tiekti dėl centralizuoto vandens tiekimo sistemos gedimų kenčiantiems mūsų abonentams“, - LŽ teigė R. Lukšienė. Pasak jos, tuomet pirmenybė teikiama abonentų poreikiams.

Kur kas daugiau darbo šiuo metu turi ir Marijampolėje įsikūrusios UAB „Sūduvos vandenys“ darbuotojai, vandenį vežiojantys cisterna. Jų pagalbos marijampoliečiams prireikia kasdien. „Net neskaičiuojame, kiek tokių užsakymų būna, o vandenį 4 kubinių metrų cisternomis vežiojame nuolat – daug prašančiųjų yra ir mieste, mat ir jame žmonės vis dar naudojasi šachtiniais šuliniais, ir šalia miesto esančiuose kolektyviniuose soduose. Šuliniai – sausi“, - LŽ pasakojo vandens tiekimo bendrovės direktoriaus pavaduotojas Vytautas Bieliauskas.

Veiksnių daug

Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) Hidrogeologijos skyriaus Požeminio vandens monitoringo poskyrio vedėja Jurga Arustienė LŽ teigė, kad šiuo metu šachtiniai, paprastai ne itin gilūs šuliniai nusekę ne vien Suvalkijoje ar Dzūkijoje. Geologų turimi duomenys rodo, kad tokios pačios problemos kamuoja ir dalį centrinės bei rytinės Lietuvos gyventojų.

„Lietuva tarsi padalyta per pusę. Riba nuo Klaipėdos eina per Šilalę, Radviliškį, Panevėžį, Uteną. Šiaurinėje šios ribos dalyje gruntinis vandens lygis spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje pradėjo kilti, nes buvo daugiau kritulių. O piečiau nuo šios ribos esančioje Lietuvos teritorijoje gruntinio vandens lygis kol kas tebekrinta“, - pasakojo J. Arustienė. Pasak jos, tokia situacija įprasta vasarą, o ne rudenį ar žiemą. Mat būdavo dėsninga, kad rudenį visoje Lietuvoje gruntinio vandens lygis kyla.

LGT Hidrogeologijos skyriaus specialistė paneigė Dzūkijos gyventojų spėjimus, kad vandens lygiui jų šuliniuose gali turėti įtakos iki pat Birštono nusekęs Nemunas. Šiuo metu ties Druskininkais vandens lygis tėra tik apie 0,15 m, kai minimalus lygis turėtų būti 0,83 metro. „Tokie svyravimai, matyt, yra dėl to, kad Baltarusijoje ties Gardinu kaupiamas vanduo hidroelektrinei. Tačiau tai neturėtų turėti įtakos gruntinio vandens lygiui Lietuvos teritorijoje“, - teigė ji.

Akis kreipia į dangų

J. Arustienės teigimu, didžiausią įtaką šachtiniams šuliniams daro iškritusių kritulių kiekis. Jei rudenį būna gausūs lietūs, ir šuliniai būna pilni vandens.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Informacijos skyriaus vyriausioji specialistė Dalytė Skeivelienė LŽ sakė, kad spalio mėnesį mažiausiais kritulių kiekis - vos apie 25-35 mm (t. y. vos 45-65 proc. mėnesio normos) iškrito Lazdijų, Alytaus, Varėnos, Trakų, Vilniaus apylinkėse. O lapkritį jau beveik visoje Lietuvoje sulaukta mažai kritulių. „Vargu ar šiemet šuliniai prisipildys, nes kol kas intensyvesnių kritulių nenumatoma“, - teigė D. Skeivelienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"