TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Pievos dega rekordiškai anksti

2015 02 19 6:00
Sąlygos kilti pievų gaisrams šiuo metu yra itin palankios. LŽ archyvo nuotrauka

Pakako vos kelių saulėtų ir gražių dienų, kad Lietuvoje kaip niekada anksti pradėtų pleškėti pernykštė žolė. Tiesa, tokio masto gaisrai kaip šalia esančioje Rusijos Kaliningrado srityje dar neįsiplieskė, tačiau neabejojama, jog po savaitės ar kitos ir šiemet mūsų šalis skęs degančios žolės dūmuose.

Pirmieji šių metų pievų gaisrai Lietuvoje kilo dar pirmadienio popietę. Apie 13 val. Jurbarko rajono ugniagesiams buvo pranešta, jog Skirsnemunės kaime prie Nemuno dega žolė ir krūmai. Paaiškėjo, jog pakrantėje buvo deginamos ten sukrautos krūmų ir medžių šakos. Nuo jų užsidegė ir išdegė apie 0,7 hektaro žolės. Tos pačios dienos vakarą, apie 21 val., ugniagesiai dar kartą buvo iškviesti į Skirsnemunę. Ir vėl prie Nemuno degė žolė ir krūmai. Tąkart liepsnos jau buvo apėmusios apie 1 hektarą panemunės pievų.

Antradienio vakarą dar didesnis gaisras įsiplieskė Pagėgių savivaldybėje, Kucių kaimo teritorijoje. Liepsnų siautulyje buvo atsidūrę apie 25 hektarai pievų ir krūmų. Artėjant vidurnakčiui ugniagesiai skubėjo į Pagėgių savivaldybės Vartūliškių kaimą - čia išdegė 1 hektaras žolės.

Antradienį žolė degė Klaipėdos mieste, prie Perkėlos gatvės. Išdegė 8 hektarai žolės ir krūmų. Pievų gaisras Šilutės rajone Grygališkės kaimo laukuose, besiribojančiuose su mišku, buvo pastebėtas po vidudienio. Atvykę ugniagesiai 1,5 hektaro plote siautėjusią ugnį užgesino, tačiau grįždami pamatė, kad žolė liepsnoja ir Šiaudviečių kaimo atviroje teritorijoje - degė žolė ir sukrautos šakos 0,3 hektaro plote.

Gaisrų apimtose teritorijose jokių gyvenamųjų ar ūkinės paskirties pastatų nebuvo, todėl žmonės nenukentėjo.

Labiau būdinga kovui

Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Mindaugas Mikutavičius LŽ teigė, kad specialistams dar teks nemažai paplušėti aiškinantis, dėl ko kilo didžiulis pievų gaisras antradienio vakarą. Tačiau didžiausia tikimybė - kad kažkas pernykštę žolę padegė.

„Tokie gaisrai labiau būdingi ne vasario viduriui, o kovo pradžiai, jo viduriui. Kiek galiu prisiminti, dar niekada taip anksti pievos nebuvo deginamos“, - sakė M. Mikutavičius. Jis pabrėžė, kad sąlygos kilti tokiems gaisras šiuo metu yra itin palankios - sniego dangos nebėra, oras sausas, virš vis dar įšalusios žemės esanti žolė - taip pat sausa. Be to, dalis panemunės pievų pavasarį būna užsemiamos potvynių, o jų šiemet dar nebuvo.

Anot M. Mikutavičiaus, kasmet pievų gaisrų Tauragės apskrityje kyla vis mažiau. Pernai atvirose teritorijose jų būta 160, 2013 metais - net 232, 2009 metais - 321. „Manau, kad tam įtakos turėjo mūsų bendradarbiavimas su aplinkosaugininkais, Nacionaline mokėjimų agentūra, kuri ūkininkams neskiria Europos Sąjungos piniginių išmokų už nudegintus pievų plotus“, - aiškino pareigūnas.

Anot jo, sankcijų už pernykštės žolės deginimą tai darantieji gali tikėtis ir šiemet, nes niekas žolės degintojams nuolaidžiauti nesirengia.

Dėl įtakos gamtai nesutaria

Lietuvoje prasidėjus ankstyviems pievų gaisrams, tarp gyventojų kilo diskusija, ar tikrai yra blogai deginti pernykštę žolę šiuo metu, kai žemę dar kausto gruodas, bet sniego jau nebėra.

LŽ kalbintas Jurbarko rajono Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato vyriausiasis ekologas Vytautas Uselis pasakojo, kad Estijoje ir dar keliose Europos šalyse yra taikoma praktika, kai nutirpus sniegui, kol įšalas iš žemės neišėjęs, apie porą savaičių ūkininkams leidžiama nudeginti pernykštę žolę. „Gal ir Lietuvoje būtų galima pritaikyti tokią praktiką, nes gyvybės įšalusiose ir sausose pievose nelabai yra“, - svarstė jis.

V. Uselio teigimu, kol kas mūsų šalyje yra aiškinama apie tokių gaisrų žalą gamtai, bet niekas nėra ištyręs, ar iš tikrųjų ta žala padaroma. Ekologas siūlė įvertinti, kas yra didesnė blogybė - sausos žolės deginimas nutirpus sniegui, ar žolės praradimas pievos visiškai neprižiūrint, leidžiant jai apaugti beverte augalija, krūmynais. „Manau, kad daugeliu atvejų nudeginimas yra mažesnė blogybė“, - sakė V. Uselis.

Iš LŽ sužinojęs apie panemunės pievas nuniokojusius gaisrus Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Pagėgių aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Mindaugas Vaizgėla teigė, jog tokie gaisrai neabejotinai padaro žalos gamtai. Tiesa, gal ne tokio masto, nei tuo metu, kai prasideda pats pavasario budimas.

„Nesvarbu, kad nematome, bet sausoje žolėje, žemės paviršiuje jau yra gyvybė. Be to, kai pievų gaisras apima didelę teritoriją, kenčia ir didesni gyvūnai - įvairūs graužikai, lapės, kiškiai“, - tikino M. Vaizgėla. Be to, anot jo, sudegusios žolės pelenai labai rūgština ir taip jau rūgščią dirvą.

Pas kaimynus - dar baisiau

Šiomis dienomis pievų gaisrai įsiplieskė ne tik Lietuvoje, bet ir su mūsų šalimi besiribojančioje Rusijos Kaliningrado srityje. Vien antradienį šiame krašte buvo kilę 80 pievų gaisrų, ugnis nusiaubė per 100 hektarų pievų.

Ypač intensyviai žolė yra deginama aplink patį Kaliningradą bei gretimas gyvenvietes. Dėl intensyvaus žolės deginimo praėjusį antradienį net buvo apsunkintas eismas Kaliningrado apylankomis - vairuotojai per dūmus sunkiai beįžiūrėjo kelią. Iš viso vos per kelias dienas Kaliningrado srityje ugnis nusiaubė apie pusę tūkstančio hektarų.

Vakar Nizovo gyvenvietėje degančios pievos liepsnos vos nepasiglemžė vietos kaimo mokyklos ir joje pasislėpusių vaikų. Atvykus ugniagesiams žolė degė vos už 7 metrų nuo mokyklos durų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"