TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Piliavietėje perrašoma Klaipėdos istorija

2016 06 17 6:00
Archeologams Mėmelburgo papilyje pavyko atkasti XIII-XIV amžiaus pradžios pastato fragmentus. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Mėmelburgo papilyje Klaipėdos universiteto (KU) archeologams pavyko rasti ankstyviausio miesto pėdsakų, kurie atskleidė naujų faktų.

Nuo balandžio vidurio piliavietės šiaurinės kurtinos vietoje besidarbuojantys mokslininkai jau aptiko arti 80 unikalių radinių, šimtus įvairiausių šukių ir tikina, kad dar giliau kasantis laukia nauji atradimai.

Livonijos ordino XIII amžiaus viduryje įkurtos pilies aplinkoje ir vėl randama kuršių papuošalų, kurie priklauso dar ankstesniam laikotarpiui, nei buvo pastatyta pilis. „Tai nereiškia, kad kuršiai gyveno būsimos tvirtovės vietoje, tačiau, matyt, kažkur būta jų kapinyno. Archeologinė medžiaga nėra labai gausi, bet ji atskleidžia miglotai žinotas detales apie Klaipėdos formavimąsi XIII-XIV amžiuje“, – pasakojo tyrimams vadovaujantis dr. Gintautas Zabiela.

Atkasė pastatą

Šiemet kasinėjanti KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) tyrėjų komanda ir 2014-aisiais darbavosi rytinės kurtinos vietoje. Tąkart rasta tūkstančiai įstabių radinių, o šiemet – palyginti nedaug. Mokslininkai paaiškino, kad šiaurinės kurtinos vietoje žemė yra susimaišiusi, po ja glūdi ir Antrojo pasaulinio karo, ir sovietinių laikų reliktai: 23 metrų skersmens vokiečių nebaigta statyti pabūklo platforma, buvusių gamybinių patalpų, sandėlių pamatai ir kt. Todėl XX amžiuje dalis archeologinės vietovės buvo galutinai sunaikinta.

Vis dėlto yra ir kuo pasidžiaugti: visiškai neseniai mokslininkai aptiko XIII a. pab.-XIV a. pr. karkasinio pastato fragmentą, 20 kv. m ploto patalpą. „Matyti pastato grindys, mediniai sienų likučiai, buvusio židinio jame liekanos. Netoliese – kitų židinių, ugniaviečių pėdsakai. Šios struktūros – labai svarbios, nes aptikome ansktyviausių laikų miesto kūrimosi pėdsakus. Pastatų būta ne pačios pilies kieme, o už jos, arčiau Dangės, vadinamajame papilyje. Čia ir kūrėsi pirmieji jau nebe pilėnai, o miestiečiai“, – pasakojo KU BRIAI archeologas Rokas Kraniauskas.

Anot jo, įdomiausia yra pati vietovė, kurioje buvo pastatyti XIII-XIV a. statiniai. „Čia buvusi iki 4 metrų aukščio virš vandens lygio iškilusi kalva. Prisiminkime, kad miesto pavadinimas „Klaipėda“ susijęs su terminais „klaipyti pėdas“ dėl buvusios Dangės deltoje pelkėtos vietovės. Per kasinėjimus sužinojome, kad čia būta ir kalvos“, – teigė jis.

Archeologas G. Zabiela papildė, kad išaiškėjus šioms aplinkybėms bus kitaip rašoma ir Klaipėdos kūrimosi istorija. „Iki šiol buvo neaišku, kur tiksliai formavosi būsimasis miestas. Dabar pamatėme, kad čia būta kalvos. Ankstesnės versijos apie 1252 metais statytos pirmosios pilies paieškas toliau nuo mūrinės irgi paneigiamos. Dabar manome, kad pirmoji Mėmelburgo pilis, medinė, greičiausiai buvo pastatyta būtent čia“, – teigė mokslininkas.

XIII-XIV a. pastato likučiai.

Kuršių korta

Besidomintieji Klaipėdos priešistore spekuliuoja versija, esą Livonijos ordinas pilį pastatė užėmęs kuršių gyvenvietę. Šią prielaidą sustiprino 2014 metų kasinėjimai rytinės kurtinos ir gynybinio griovio vietoje. Ten rasta nemažai būtent kuršiškų (arba baltiškų) papuošalų.

Rasta jų ir dabar: įstabi žalvarinė apyrankė gyvūniniais galais (zoomorfinė), juostinės, ornamentuotos apyrankės fragmentas, pasaginė segė bei vietinės gamybos apžiestos keramikos šukė.

Įdomiausia yra puikiai išlikusi zoomorfinė apyrankė, nes ji yra apie XII-XIII a., kai jokios Mėmelburgo pilies Dangės žiotyse dar nebuvo. Tokie papuošalai ypač populiarūs buvę X-XIII a. tarp kuršių vyrų. Viename kape randamos 3–5 ar net 8–10 tokių apyrankių gyvūniniais galais. „Mano manymu, tiek apyrankės, tiek segė atkeliavo į papilį iš netoliese buvusio kuršių kapinyno. Juk vargu ar žmogus galėjo pamesti tokį papuošalą – ypač sunkią žalvarinę apyrankę, o jos tais laikais buvo labai brangios. Kapai, matyt, suardyti, o vėliau, statant pilies įtvirtinimus, žemės maišėsi, ir dalis įkapių pateko į piliavietę“, – svarstė dr. G. Zabiela.

Jo teigimu, jei piliavietės vietoje iki 1252 metų būtų buvusi kuršių gyvenvietė, archeologai būtų radę daugiau jos pėdsakų: puodų bei puodynių šukių ir kt. O dabar aptikta kol kas tik viena XIII-XIV a. vietinės gamybos indo šukė.

Raganavimo pėdsakai

Kasinėjimų vietoje kol kas aptikta apie 500 įvairiausių laikotarpių indų šukių. Kai kurios iš jų turi bent Klaipėdoje dar negirdėtų istorijų šleifus. KU BRIAI archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė identifikavo, jog pavyko aptikti XVII a. datuojamą labai įdomaus indo, vadinto barzdoto žmogaus ąsočiu (vok. Bartmannskrug), šukę. „Šio tipo indai, tokie kaip ąsočiai, buteliai, dekoruoti barzdočiaus motyvu, apie XVI a. pab. atsirado Vokietijoje, Frecheno miestelyje prie Reino upės. Vėliau išplito ir Anglijoje. Piliavietėje rastasis bus atkeliavęs iš dabartinės Vokietijos teritorijos. Šie indai XVII a. buvo siejami su magija. Kol kas radome tik jo dalį: matyti būdingi ornamentai su akanto augalo lapeliais ir barzdos fragmentu“, – pasakojo archeologė.

Prieš 400 metų barzdočiaus ąsočius buvo labai populiaru naudoti kaip raganų indus: juose laikė įvairiausius burtams ir kerams reikalingus daiktus bei skysčius. Pavyzdžiui, žmonių plaukus, nagus, šlapimą, kitokius magijai reikalingus elementus. Radus garsiojo ąsočio šukę juokaujama, kad dabar niekas nepaneigs, jog XVII a. Klaipėdoje negyveno raganos...

Barzdočiaus motyvas pasirinktas naudojant mitologinio laukinio žmogaus, populiaraus šiaurės tautų folklore nuo XIV a., prototipą. Vis dėlto dažniausiai šiuose induose laikė vyną, maistą, naudojo juos kelionėse.

Archeologai rado ir kitokių XIII-XIX a. radinių: geležinį skiltuvą, arbaletų strėlgalių, kovos peilį, žvejybinių kabliukų, tinklų pasvarų, medalioną, pasagą, žąslus, švinu užpildytą kaulą (XIII-XVII a. populiaraus kaulinio kėglių muštuko žaidimo elementą), puikiai išlikusią žalvarinę, XIX a. antrosios pusės Prūsijos karalystės kario sagą, švininių rutulio formos kulkų ir kt.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"