Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Planai kasti gintarą žlugo

 
2016 12 07 6:00
Gintaro kiekiai mūsų šalyje yra labai riboti. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Gintaro žvalgybos ir gavybos Kuršių mariose prie Juodkrantės konkursas, su kuriuo sietos viltys Baltijos auksą kasti pramoniniais tikslais ir taip papildyti valstybės biudžetą, nesulaukė susidomėjimo. Tačiau neblėsta viltys eksploatuoti gintaro klodus, siekiant plėtoti turizmą.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) nusprendė neskelbti pakartotinio konkurso. Tai „Lietuvos žinioms“ patvirtino LGT vadovas Jonas Satkūnas.

Tuo metu Seime jau randasi iniciatyva keisti Žemės gelmių įstatymą ir tokiai naudingajai iškasenai kaip gintaras numatyti išimtį: leisti jį išgauti rekreaciniais tikslais. Dabartiniai teisės aktai to nenumato.

„Jei būtų pakeistas įstatymas, tikrai norėtume sukurti išskirtinę atrakciją, garsinančią Lietuvą, ir išgauti gintarą prie Juodkrantės nedideliais kiekiais. Baltijos auksas negali būti prilyginamas žvyrui ar smėliui, jis turi reprezentuoti šalį ir būti naudojamas edukacijai. Deja, dabar to padaryti neįmanoma“, – teigė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser.

Susidomėjo ir dingo

Dar 2014-aisiais aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigė, kad pradėti eksploatuoti Kuršių mariose glūdinčius gintaro klodus reikia dėl užsidariusios šios žaliavos rinkos Rusijoje.

„Gintaro žaliava Lietuva sieks apsirūpinti pati. Iki šiol ją importuodavome iš gintaro išteklių turtingos Kaliningrado srities, bet dėl politinės padėties pablogėjus prekybiniams ryšiams su Rusija visiškai nutrūko ir prekyba gintaru. Tikimės, kad šią problemą pavyks išspręsti savo jėgomis“, – tuomet sakė jis.

LGT kartu su kitomis žinybomis buvo pavesta parengti gintaro žvalgybos ir gavybos konkurso nuostatus. Šių metų rugsėjo 30 dieną konkursas buvo paskelbtas, tačiau neatsirado nė vieno juridinio subjekto, norinčio jame dalyvauti. „Pakartotinai konkurso nebeskelbsime, procedūros nutrauktos. Žinoma, jei rastųsi norinčiųjų, jos galėtų būti atnaujintos, tačiau tokių nėra. Prieš paskelbiant konkursą juo domėjosi šešios įmonės. Bet paskelbus negavome nė vienos paraiškos“, – teigė J. Satkūnas.

Svarstoma, kad tam įtakos galėjo turėti priimtos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisos. Mokesčio tarifas už išgaunamo gintaro kilogramą padidintas nuo 20,2 euro iki 280 eurų, kai gintaro frakcija yra iki 40 milimetrų, ir iki 900 eurų, kai gintaro frakcija yra didesnė kaip 40 milimetrų.

Skaičiuota, kad už gintarą, išgautą iš Juodkrantės telkinio, iš viso būtų gauta apie 41 mln. eurų pajamų. 80 proc. mokesčio pajamų tektų valstybės biudžetui, 20 proc. – Neringos savivaldybei, aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai finansuoti.

Skaičiuota, kad už gintarą, išgautą iš Juodkrantės telkinio, iš viso būtų gauta apie 41 mln. eurų pajamų.Deniso Nikitenkos nuotrauka

Tragedijos neįžvelgia

Paprašytas pakomentuoti, kas galėjo lemti gintaro žvalgybos ir gavybos konkurso žlugimą, laikinasis aplinkos ministras K. Trečiokas įvardijo esą sąmoningai sukurtus saugiklius.

„Gintaras – tokia naudingoji iškasena, kurios kiekiai Lietuvoje labai riboti, todėl buvo iškelti labai dideli reikalavimai. Nusprendėme, kad didinti mokesčius už iškastą gintarą būtina. Jo paklausa tik auga, tad mokesčiai buvo perskaičiuoti atsižvelgus į realią situaciją. Gal ūkio subjektai laukia, kada naujoji valdžia sušvelnins sąlygas?“ – svarstė jis.

Konkursą laimėjusiai įmonei būtų tekę savo lėšomis atlikti ir gintaro klodų žvalgybą, ir poveikio aplinkai vertinimą, taip pat finansuoti archeologinius tyrimus, mat prie Juodkrantės XIX amžiuje rasti visame pasaulyje garsūs neolito laikų gintaro artefaktai.

Spėjama, kad prie šio kurorto slūgso apie 112 tonų Baltijos aukso, tačiau mokslininkai ne kartą yra tikinę, jog tenykščio gintaro frakcija nedidelė, todėl komercinė nauda būtų mažesnė nei patirtos išlaidos.

„Tas gintaras niekur nedings. Jei dabar atrodo, kad išgauti jį nėra pelningas verslas, tegul lieka marių dugne. Tiesiog reagavome į pokyčius“, – aiškino K. Trečiokas.

Žada keisti įstatymą

Skelbto konkurso rengėjai jo sąlygose buvo numatę neleisti iškasti viso gintaro ir iš 84 hektarų ploto 5 hektarus paliko turizmo reikmėms. Tačiau dabar paaiškėjus, kad jokia ūkinė veikla apskritai gali būti nevykdoma, subliūško ir planai gintaro gavybą panaudoti edukaciniais tikslais.

J. Satkūno teigimu, norint plėtoti pažintinį turizmą nedideliais kiekiais išgaunant mariose gintarą, reikėtų keisti Žemės gelmių įstatymą, mat dabar pagal jį Baltijos auksas yra tiesiog naudingoji iškasena.

Anot Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininko, klaipėdiečio Simono Gentvilo, tokia situacija yra paradoksali, todėl keistina. „Tikrai nesuvokiama, kad gintaro gavybos negalima panaudoti rekreaciniais tikslais, turizmui skatinti, valstybei garsinti. Įsigilinsiu į niuansus ir teiksiu Seimui įstatymo pataisas. Manau, kad reikia pasinaudoti galimybe per gintarą rodyti pasauliui mūsų išskirtinumą, o Baltijos aukso parodomoji gavyba būtų neabejotina reklama“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Kęstutis Trečiokas: "Jei dabar atrodo, kad išgauti gintarą nėra pelningas verslas, tegul jis lieka marių dugne."Romo Jurgaičio nuotrauka

Dėl galimybės gintarui suteikti išimtį kategoriškas nebuvo ir K. Trečiokas. „Idėja svarstytina, tačiau viską reikėtų apskaičiuoti. Kad nebūtų taip, jog investuojami pinigai į infrastruktūrą, o gintaro neiškasama. Viskas turi būti padaryta patraukliai turistams, o tai nepigiai kainuotų. Žinoma, teisinės kliūtys nėra didžiausia problema, tad siekiant naudos valstybei galima įstatymą pakeisti, numatyti bent teorinę galimybę išgauti gintarą edukaciniais tikslais“, – sakė jis.

Garsintų šalį

KNNP direktorė A. Feser tikino, kad gintaras – vienas Lietuvą pasaulyje identifikuojančių simbolių, todėl jį tiesiog iškasti ir parduoti būtų klaida.

„Labai norisi, kad Baltijos auksas neiškeliautų kaip žaliava. Parko direkcija rengia Gintaro įlankos lankytojų komplekso koncepciją, joje būtų numatytas ir žmonių plukdymas žiūrėti, kaip išgaunamas gintaras. Norime sukurti unikalią pažintinę erdvę, kur būtų galima sužinoti apie gintaro gavybą Kuršių mariose, apie tai, kaip gintaro kasimas žvejų kaimelį pavertė klestinčiu kurortu. Esame net radę Jurbarke seną žemkasę, ji būtų naudojama demonstracijoms. Jei politikams pavyktų pakeisti įstatymą, mums atsivertų galimybės“, – dėstė parko vadovė.

Pasaulio gintaro tarybos narys Kazimieras Mizgiris „Lietuvos žinioms“ teigė, kad įgyvendinus idėją edukaciniais tikslais kasti gintarą prie Juodkrantės būtų atiduota pagarba istorijai ir įprasminta vietovė.

„Lyg ir turime simbolinį gintaro kelią, tačiau neišnaudojame potencialo. Gintaro gavyba autentiškoje Baltijos aukso gysloje būtų unikalus reiškinys ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Lankiausi daugelyje vietų, šalių, kuriose išgaunamas gintaras. Indonezijoje vietinio gintaro kasyklos saugomos pasitelkus kulkosvaidžius, Kolumbijoje šį verslą kontroliuoja mafija. Įsivaizduokite, kokią prasmingą atrakciją prie Juodkrantės galėtume pasiūlyti turistams“, – kalbėjo K. Mizgiris.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"