TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Plateliškiai "ėjo žydais"

2014 03 06 6:00
Užgavėnių persirengėliai - Platelių miestelio gyventojai - triukšmingai žygiavo gatvėmis. Jūratės Mičiulienės nuotraukos

Daug kur Lietuvoje Užgavėnės naujai grąžinamos į miestų ir miestelių gyvenimą. Žemaitijoje jos nebuvo išstumtos niekada. Bene triukšmingiausiai ir gausiausiai iki šiol jos švenčiamos Plateliuose. Čia net yra įkurtas vienintelis Lietuvoje Užgavėnių kaukių muziejus.

Svarbiausia, kaip teko patirti antradienį įsisukus į persirengėlių plateliškių būrį, tai šventė - ne pažiūrėti, o patiems linksmintis. Tuo jos čia skiriasi nuo Rumšiškėse rengiamų, kur dauguma žmonių suvažiuoja vien pasižiūrėti. Platelių apylinkėse gyvena daug kaukes drožiančių meistrų, tad žmonėms ne problema tokią įsigyti ir užsidėjus būryje šėlti.

Būsiu kitoks

"Užgavėnės - tai bendruomenės šventė, savotiškas liaudiškas teatras. Nuo neatmenamų laikų žmonės kaip išmanydami džiaugėsi išeinančia žiema. Ir per karus, ir per visokius sunkmečius, ir "kolchozų" laikais (tik tada oficialiai vadino Žiemos išvarymo švente) žmonės susiorganizuodavo ir persirengę "ėjo žydais". Šis pasakymas neturi nieko antisemitiško. Lietuvoje visuose miesteliuose gyveno ir žydų bendruomenės. Jos savo gyvensena, kalba, papročiais išsiskyrė iš aplinkinių, buvo kitokios. Tad pasakymas "eiti žydais" reiškia - tą dieną būsiu kitoks, - pasakojo Žemaitijos nacionalinio parko Kultūros paveldo skyriaus vedėja Aldona Kuprelytė. - Žydukų personažai persirengėlių kompanijose užsiimdavo prekyba."

Per miestelį vežimo traukiama ant tekinio svirduliavo Morė. Virsdama tai ant vieno šono, tai ant kito, simbolizavo metų virsmą.

Pasakojama, kad sovietmečiu liaudiškoms tradicijoms prijaučiantys "kolchozų" pirmininkai nedrausdavo žmonėms švęsti, tik paklausdavo, ar tą dieną "eis žydais", ar eis į darbadienius. Užgavėnių tradicija Žemaitijoje niekad nebuvo nutrūkusi, gal todėl iki šiol jos čia švenčiamos masiškai.

Seniau "žydukai" prisikimšdavo kupras, mat susitikus kitą kompaniją būdavo įprasta apsikulti spragilais ar dar kuo. Per "kuprą" gavus ne taip skaudėjo.

Svečias iš Belgijos tiko čigone persirengusiai Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai Aušrai Brazdeikytei į kompaniją.

Vyrų ir moterų dienos

Pasak A.Kuprelytės, jų krašte seniau persirengėliai vaikščiodavo dvi dienas - pirmadienį ir antradienį. "Eidavo mažomis kompanijomis, daugiausiai - po šešis. Pirmadienis būdavo moterų diena. Moterys su pusmergėmis apsirengdavo ubagėmis. Užėjusios į trobą, puldavo ant kelių, žegnodavosi atbulai ir berdavo kokią nors juokingą maldą, - pasakojo etnologė. - Antradieniais vaikščiodavo vien vyrai. Kai kurie persirengdavo moterimis. Feminizmas nugalėjo, dabar vieną bendrą dieną vaikšto ir vyrai, ir moterys, tik, pagal seną paprotį, vyrai vis tiek persirengia moterimis."

Neliko kiaušianešių

Be kaukių seniau galėjo eiti tik muzikantai, kompanijos vedliai ir kiaušianešiai. "Tai paaugliai, kuriems dar neduodavo gerti. Persirengėlius vyrus visose sodybose vaišindavo, į krepšelius dar ko nors įdėdavo. Nelabai ko turėdavo įdėti, duodavo kiaušinių. Bet jie žiemos pabaigoje tai buvo šviežiena, po žiemos vištos vėl būdavo pradėję juos dėti, - pasakojo A.Kuprelytė. - O kad prisivaišinę vyrai tų kiaušinių nesudaužytų, juos nešti patikėdavo kiaušianešiams. Šis personažas dabar išnykęs. O kaukes užsidėti mėgsta ir muzikantai, ir vedliai, nes smagu būti neatpažintam."

Žiema, žiema, bėk iš kiemo

Nuo pat ryto į būrelius pasiskirstę persirengėliai lanko trobas. Kiti laukia, kad pas juos užsuktų, nes tada metai bus geri. Traukdami linksmas dainas persirengėliai to ir linki. Išeidami užtvirtina: "Žiema, žiema, bėk iš kiemo!" Šeimininkai vaišina, dar ir į krepšį ko nors įdeda. Jei kas neįsileidžia, tam visokių eibių prikrečia - duris pagaliu užremia, akėčias ant stogo užkelia. Vieni plateliškiai sakė, kad mes buvome jau septintas pas juos apsilankiusių persirengėlių būrys. Vadinasi, metai visko atseikės su kaupu.

Svetingas plateliškis vaišina netikėtai užsukusius persirengėlius.

Visas veiksmas šventėje sukasi apie Užgavėnių Morę. Ir nereikia trauktis nuo jos besisukančio spragilo, kam pataikys, tam viskas seksis. "Dar atminkit, jei Morę pagaminsit liesą, tais metais visi žmonės nusprogs iš bado. Juk Morė - ne šiaip kaukė, ji yra Užgavėnių deivė, gimstamumo, derlingumo simbolis", - sakė Žemaitijos nacionalinio parko darbuotoja Dalia Jakštienė.

Šventės pabaigoje Morė sudeginama, Užgavėnės baigiasi, reikia laukt Velykų, kurios ateis po septynių savaičių. "Tai naujo ciklo, naujo derliaus laukimo, pavasario pradžia", - sakė A.Kuprelytė, pridurdama, kad seniau Užgavėnės žemdirbiui buvo sakrali šventė, dabar - vien žaismas.

Jaunai šeimynai "čigonė" išbūrė neblėstančios meilės.

Seniau visi persirengėliai vakare su visomis susirinktomis vaišėmis sueidavo pas kurį nors ūkininką ir linksmybės tęsdavosi bendrame "ubagų baliuje". Dabar renkasi į bendruomenės namus ar kokią bendrą miestelio salę. "Va, tik gaila, kad antradienis, kai yra tikros Užgavėnės, dabar darbo diena. O turėtų būti valstybinė šventė, nes švęsti reikia tikrąją dieną, ne savaitgalį. Šis nesusipratimas trukdo tradicijoms, - sakė A.Kuprelytė. - Ir apskritai žmonės turi žinoti, kad metai bus geri tik tada, jei švęsite Užgavėnias."

Ubagavo ir belgai

Šiemet į Platelius "Skylės" muzikantas Rokas Radzevičius pasikvietė ir aštuonis savo pažįstamus belgus. Nors taip švenčiamų Užgavėnių jie nebuvo matę, tačiau atvyko ne vien pasižiūrėti, bet ir dalyvauti. Persirengę jie puikiai pritapo prie žemaitiškų "žydukų", ubagų, velniukų ir kartu beldėsi į trobų duris, stebėjosi, kokie vaišingi pas mus žmonės, o baigiamojoje dalyje - "ubagų baliuje" - kartu su vietiniais traukė belgų liaudies dainas.

Kasmet Plateliuose, Užgavėnių kaukių muziejuje, rengiamos naujų kaukių parodos. Stilingi šių metų eksponatai.
Muzikalūs persirengėliai tol plyšauja už durų, kol šeimininkai jas atidaro.
Nors viena jauna šeima persirengėlių nesitikėjo ir blynų nebuvo iškepusi, į vidų vis tiek įsileido.
Kai kam iš burnos iššoka varlės (kaukė dešinėje).
Naujausias Užgavėnių personažas - afrikiniu maru sergantis šernas. Pasisekė, medžiotojas jo dar nepastebėjo.
Panašu, kad vaikas tiek tokių baisių veidų dar nebuvo matęs.
Roką Radzevičių galima buvo atpažinti nebent iš gitaros.
Kai Lietuva emigruoja, žemaičiai džiaugėsi, kad nuotakų galės rasti tarp pas jų tradicijų pasižiūrėti užklystančių užsieniečių (centre).
A.Kuprelytė džiaugiasi naujais šių metų drožėjų darbais.
Linksminosi ir studentų atvykėlių pulkelis.
Triukšminga Užgavėnių eisena iš žiemos miegų žadino žemę.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"