Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Plūduriuojantys viešbučiai Neringos vadovams nepatinka

 
Vandens turizmą skatinantys Neringos politikai nenori, kad Nidos uostas taptų plūduriuojančių viešbučių vieta. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Išvalytas ir sutvarkytas Nidos uostas vilioja ne tik buriuotojus, bet ir verslininkus, kurie šią vasarą už nemenkus įkainius siūlo naudotis savo jachtomis kaip viešbučiais.

Neringos miesto savivaldybės vadovams tai kelia susirūpinimą, mat prieplaukos, jų žodžiais, skirtos buriuotojams, vandens turistams, o ne nakvynės paslaugų teikėjams.

„Jau kreipėmės į Valstybinę mokesčių inspekciją ir paprašėme patikrinti, ar tokia veikla yra legali. Taip pat manome, kad jachtų, kaip vandenyje plūduriuojančių viešbučių, naudojimas pažeidžia Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) apsaugos reglamentą, todėl reaguoti turėtų ir parko direkcija“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos vicemeras Dovydas Mikelis.

Tačiau naują verslo nišą kurorte radę verslininkai stebisi tokiu politikų požiūriu ir tikina, kad visame civilizuotame pasaulyje įprasta laivus naudoti kaip viešbučius, t. y. juose gyventi.

Siūlo komfortą

Nidos keleivinis uostas pernai už daugiau kaip 90 tūkst. eurų Neringos savivaldybės biudžeto lėšų buvo išvalytas ir dabar jame vienu metu gali švartuotis iki 120 jachtų bei pramoginių laivų.

Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija perdavė Neringai ir plūduriuojančius medinius 246 tūkst. eurų vertės pontonus laivams švartuotis.

Gerokai patrauklesnis tapęs didžiausio Kuršių nerijos kurorto uostas skirtas buriuotojams, vandens turizmo propaguotojams, tačiau šiemet verslininkai sumanė ir kitokį būdą jam panaudoti.

Šiuo metu tiek interneto erdvėje, tiek pačioje Nidoje ant Kuršių marių kranto galima aptikti skelbimų, siūlančių poilsį „viešbučiuose-laivuose“ arba „apartamentuose ant vandens“.

Jachtų savininkai kaip žirnius beria įvairiausius patogumus ir pranašumus. „Rasite tris dviviečius kambarius, paruoštus jūsų poilsiui. Virtuvę, kurioje galėsite ne tik išsivirti kavos, bet ir pasigaminti maisto. Yra dujinė viryklė, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, vanduo.

Valgomasis, kuriame galėsite dirbti, valgyti ar tiesiog ilsėtis. Dušas su tualetu ir higienos priemonėmis. Terasa ant vandens, kurioje galėsite pusryčiauti ir leisti vakarus. Yra didelis stalas, prie kurio komfortiškai telpa šeši žmonės“, – vardijama viename iš skelbimų.

Aušra Feser: „Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija mano, kad šiuo atveju reglamentas nepažeidžiamas.“

Kitoje jachtoje apsistoti siūlantys verslininkai pateikia ir konkrečias kainas – sezono mėnesiais viena nakvynė 4 miegamųjų vietų laive atsieitų arti 100 eurų. Taip pat nurodo gana griežtas elgesio sąlygas: „Jachtoje draudžiama naudoti atvirą ugnį ir rūkyti, vartoti stipriuosius alkoholinius gėrimus, lipti avint aukštakulniais bateliais. Bauda nesilaikant minėtų reikalavimų – 30 eurų.“

Panaršius įvairiuose interneto portaluose, susijusiuose su laivų nuoma, galima rasti tikrai ne vieną verslininkų nakvynės ant vandens Nidoje pasiūlymą.

Įžvelgia grėsmę

Nauja, tačiau vis labiau plėtojama apgyvendinimo laivuose verslo niša, nepraslydo ir pro Neringos savivaldybės vadovų akis. Vicemeras D. Mikelis pabrėžė, kad tokia veikla Nidos uoste nebus toleruojama.

„Neringos savivaldybės lėšomis valėme ir tvarkėme uostą ne tam, kad jis taptų dideliu plaukiojančiu viešbučiu. Uostas pirmiausia yra parengtas buriuotojams ir skirtas vandens turizmui skatint. Verslininkai elgiasi gudriai: formaliai užsiima laivų nuoma, turi išsipirkę švartavimosi vietas, tačiau realiai teikia nakvynės paslaugas. Todėl kreipėmės į Valstybinę mokesčių inspekciją ir paprašėme išsiaiškinti, ar pagal jų turimus dokumentus galima verstis tokia komercine veikla“, – aiškino politikas.

„Neringos merija nesuinteresuota, kad Nidos uostas taptų plūduriuojančių viešbučių vieta.“

Jis paminėjo ir teisinius niuansus: pagal KNNP apsaugos reglamentą draudžiama teikti apgyvendinimo paslaugas, apsistoti, nakvoti bet kokio tipo plūduriuojančiose priemonėse, prišvartuotose prie Kuršių marių krantinės. „Kita vertus, nerimą kelia aplinkos tarša, ekologija. Siūlant nakvoti, gyventi jachtose jose bus ir gamtiniai reikalai atliekami, ir maistas gaminamas, ir indai plaunami. Kur dings visos nuotekos? Mūsų žiniomis, nė vienas laivo, laikomo Nidos uoste, savininkas nėra prašęs uostą prižiūrinčios UAB „Neringos komunalininkas“ atitinkamų paslaugų. Ši įmonė gali išsiurbti iš jachtų nuotekas ir jas išvežti. Taigi kur dings tas balastas? Jis tikriausiai bus išpilamas Kuršių mariose“, – nuogąstavo D. Mikelis.

Esą jachtomis, pramoginiais laivais keliaujantys ir į Nidą tik užsukantys žmonės nepalieka tiek šiukšlių ir nuotekų, kiek laivuose gyvenantys, nakvojantys, valgantys bei švenčiantys poilsiautojai.

„Jau buvo ir vietos gyventojų skundų dėl naktimis iš uostelio sklindančio triukšmo. Be abejo, tie, kurie moka nemenkus pinigus už nakvynę laive, nori jame ir pavakaroti. Neringos merija nesuinteresuota, kad Nidos uostas taptų plūduriuojančių viešbučių vieta“, – pabrėžė vicemeras.

Teisinė kolizija

Neringos politikai įsitikinę, jog dėl jachtų-viešbučių turėtų reaguoti KNNP direkcija. Esą ji neleidžia bet kur parke statyti palapinių, nakvoti kemperiuose, gaudo ir baudžia pažeidėjus žemyne, tad inspektorių vizito reikėtų ir uostelyje.

Dovydas Mikelis: „Jau kreipėmės į Valstybinę mokesčių inspekciją ir paprašėme išsiaiškinti, ar pagal laivų savininkų turimus dokumentus galima verstis tokia komercine veikla.“

„KNNP apsaugos reglamento punktas, draudžiantis apsistoti, nakvoti, teikti apgyvendinimo paslaugas bet kokio tipo plūduriuojančiose priemonėse, taikomas būtent plūduriuojančioms priemonėms. Prieš keletą metų buvo precedentas, kai nakvynės paslaugas teikė Gintaro įlankoje prišvartuotos baržos savininkas. Tačiau savaeigių laivų pagal tą apibrėžimą negalima vadinti plūduriuojančiomis priemonėmis. Kalbame apie namelius, suręstus ant plaustų, denius ir panašiai. Todėl, parko direkcijos nuomone, reglamentas nepažeidžiamas“, – „Lietuvos žinioms“ dėstė KNNP vadovė Aušra Feser.

Nidos meras D. Mikelis, "Facebook" nuotrauka

Neringos vicemeras atkirto, kad pagal Lietuvos vidaus vandenų transporto kodeksą jachtos gali būti priskiriamos būtent plūduriuojančioms priemonėms. „Jei vis dėlto paaiškėtų, jog savaeigėms vandens transporto priemonėms negalioja tas reglamento punktas, ieškosime kitų teisinių būdų uždrausti nakvynės paslaugų teikimą Nidos uoste. Gal net kreipsimės į Aplinkos ministeriją ir prašysime papildyti minėtą reglamentą. Juk ne tam investavome į Nidos uostą, kad jis virstų nakvynės namais“, – dar kartą pažymėjo politikas.

Etuziastingas buriuotojas, Neringos savivaldybės tarybos narys Arūnas Burkšas atkreipė dėmesį į dar vieną teisinę koliziją. „Kas atsakys už žmonių saugumą siūlant nakvynę jachtoje? Paprastai už tai yra atsakingas laivo kapitonas, bet juk jo nebus tada, kai poilsiautojai linksminsis. Svečiai Nidoje visada atsipalaiduoja, praranda budrumo jausmą, o taip elgtis laive ant vandens – vienas žingsnis iki nelaimės“, – perspėjo buriuotojas.

Pasaulinė praktika

„Lietuvos žinioms“ susisiekus su vienu jachtos-viešbučio kapitonu Arūnu Bartkevičiumi, šis patikino, kad siūlomos paslaugos prilygsta paprastai kambario ar apartamentų nuomai žemyninėje dalyje. „Teikti nakvynės paslaugas laive populiaru visame pasaulyje. Žmonės laivais ne tik keliauja, bet ir gyvena juose. Tik Lietuvoje tai dar tarsi naujiena, keistenybė.

Londone, Amsterdame ir daugybėje kitų miestų ar vietų gausu viešbučių ant vandens. Todėl ir mes ėmėmės tokių paslaugų teikimo“, – kalbėjo jis. Kapitonas patikino, kad nakvynę laive pasirinkę žmonės labai retai jame gamina maistą, mieliau renkasi krante esančias kavines, restoranus. Tačiau vietiniai Nidos gyventojai „Lietuvos žinioms“ teigė, jog poilsiautojai jachtose ir šašlykus kepa, ir kitokį maistą ruošia.

Nida. "LŽ" archyvo nuotrauka

Panašios pozicijos laikėsi ir kiti nakvynę laivuose Nidos uoste siūlantys verslininkai. Jie tvirtino, kad nieko nepažeidžia, tik siūlo alternatyvą naujų potyrių ištroškusiems žmonėms.

„Savivaldybė kažin kodėl nesikabinėja prie buriuotojų, atplaukiančių į Nidą pas draugus, tarp kurių – ne vienas vietos politikas, ir nakvojančių jachtose. Jiems galima. O štai mes, po gražaus pasiplaukiojimo mariomis siūlantys žmonėms likti laive ir jame pernakvoti, esą elgiamės negerai“, – guodėsi vienas verslininkų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"