TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Po sanitarų sujudo nakvynės namų budėtojai

2015 05 16 6:00
Vilniaus nakvynės namų budėtojai tikisi, kad dėl priedų su vadovybe pavyks susitarti gražiuoju ir nereikės bylinėtis. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Psichiatrijos įstaigų sanitarai, teismuose įrodę, kad dirba pavojingą darbą, ir prisiteisę nemenkas pinigines išmokas, sulaukė sekėjų. Prašyti priedų už darbe tykančius pavojus suskato ir Vilniaus nakvynės namų budėtojai.

Pavojingus darbus dirbantys žmonės stoja ginti savo teisių. Precedentą tam sukūrė Utenos ir Rokiškio psichiatrijos įstaigų sanitarai, kurie po ilgų kovų teismuose išsikovojo priedus prie algų. Kad dirba pavojingomis sąlygomis, dabar bandys įrodyti ir Vilniaus nakvynės namų budėtojai. Šiam žingsniui juos įkvėpė „Lietuvos žiniose“ aprašyta Rokiškio psichiatrijos ligoninės sanitarų pergalė.

Telkia kolegas

Vilniaus nakvynės namų budėtojas, nepanoręs, kad jo pavardė būtų skelbiama, prisipažino telkiantis kolegas kovai už didesnį atlyginimą. Jis pabrėžė neabejojantis, kad jo darbas yra keliantis pavojų, ir džiaugėsi, jog teismas, nagrinėjęs analogišką darbą dirbančių Rokiškio psichiatrijos ligoninės sanitarų situaciją, priėmė palankų sprendimą. „Kone visas nakvynės namų kontingentas - įvairių priklausomybių turintys žmonės, o priklausomybė yra įrašyta į psichikos ligų sąrašą“, - sakė budėtojas. Pasak jo, būtent įvairios priklausomybės Nakvynės namų gyventojus paverčia neprognozuojamais, o tokia jų būklė kelia didžiulį pavojų budėtojams.

„Mums neleidžiama turėti nei dujų balionėlio, nei kokios nors kitos priemonės, kuria galėtume apsiginti nuo pyktį liejančių visokio plauko benamių“, - pasakojo pašnekovas. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad budėtojams neskirta jokio kambarėlio, kuriame jie bent trumpam galėtų užsidaryti ir taip apsisaugoti nuo aršių gyventojų išpuolių.

Kaip sakė budėtojas, darbe ir jis, ir kolegos nuolat jaučia įtampą. Vyras prisipažino, kad fiziškai nuo nakvynės namų gyventojų nėra nukentėjęs, bet yra patyręs moralinės agresijos. Jo kolegoms teko nukentėti ir fiziškai. „Vadovybė yra prigrasiusi, kad visi šie konfliktai neitų į viešumą, tad apie pasikėsinimus žinome tik mes patys ir mūsų artimieji“, - tikino budėtojas. Pasak jo, policija į Vilniaus nakvynės namus kviečiama tik kraštutiniais atvejais, tačiau ir jų būna palyginti daug.

„Dirbame pagal slankųjį grafiką, tenka dirbti ir naktimis, ir savaitgaliais, ir per šventes. Gauname tik šiek tiek daugiau nei minimalus atlyginimas, kuris neužtikrina oraus gyvenimo“, - pabrėžė budėtojas. Jis apgailestavo, jog Nakvynės namų vadovybė iki šiol nepasirūpino priedais už pavojų keliančias sąlygas, bet vylėsi, kad su įstaigos vadovais pavyks susitarti ir bylinėtis nereikės.

Viskuo patenkinti?

Vilniaus nakvynės namų direktorius Edvardas Jablonskis tikino esantis ir nustebęs, ir pasipiktinęs, kad budėtojai dėl priedų už pavojingą darbą kreipėsi ne į jį, o į LŽ. „Visi mano pavaldiniai viskuo patenkinti, niekas niekuo nėra skundęsis“, - sakė jis. Esą įstaigoje net nebūta jokios diskusijos apie tai, kad darbas joje gali būti pavojingas. Paklaustas, ar pats savo darbą vertina kaip pavojingą, E. Jablonskis aiškino, kad bet kuri atsakomybė yra susijusi su pavojumi, tad direktoriaus darbas neabejotinai pavojingesnis už budėtojų.

Nakvynės namai įsikūrę trijose vietose - Naujojoje Vilnioje, Vilkpėdės ir Kosciuškos gatvėse. Kiekviename šių filialų dieną ir naktį dirba po du budėtojus. Visuose filialuose benamiams yra parengta 200 vietų.

Direktorius neslėpė, kad tarp nakvynės namų gyventojų ir budėtojų pasitaiko konfliktų, bet jie "išsprendžiami vietoje". Anot įstaigos vadovo, teisės aktai nenumato, kad budėtojai turi būti aprūpinti kokiomis nors savigynos priemonėmis. E. Jablonskis pabrėžė, kad priedų klausimą reikėtų svarstyti nagrinėjant teismų išaiškinimą.

Revoliucinė byla

Įrodyti darbdaviams, jog dirba pavojingą darbą, ir reikalauti, kad už tai jiems būtų mokamas priedas, pirmieji Lietuvoje ryžosi Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos skyriaus sanitarai.

„Tai buvo revoliucinė byla, kaip matyti, išjudinusi visą sistemą“, - įsitikinęs Utenos, o vėliau ir Rokiškio sanitarus gynęs advokatas Justas Vilys. Jis pabrėžė, kad uteniškiai teismuose grūmėsi trejus, rokiškėnai - ketverius metus. „Neabejoju, kad darbdaviui nesutikus mokėti priedų už pavojingą darbą teisminė kova lauktų ir Vilniaus nakvynės namų budėtojų“, - teigė advokatas.

Anot jo, rengdamasi stoti į Europos Sąjungą Lietuva taip „sutvarkė“ teisės aktus, kad juose nebeliko net užuominų apie pavojingas darbo sąlygas, įvardijami vien nukrypimai nuo normalių darbo sąlygų.

„Uteniškiams sanitarams laimėti kovą padėjo tai, jog įstaiga, kurioje jie dirba, turėjo profesinės rizikos vertinimą, o jame buvo pažymėta, kad sanitarų darbe yra nukrypimų nuo normalių sąlygų. Rokiškio psichiatrijos ligoninė tokio vertinimo neturėjo, tad teko rinkti duomenis apie sanitarų patirtus sužalojimus. Paaiškėjo, kad toje įstaigoje kėsintasi ne tik į sanitarus - buvo užpultas ir gydytojas, jį ligonis mėgino papjauti“, - pasakojo J. Vilys.

Bankrutuotų valstybė

Advokatas neabejojo, kad po šio laimėjimo priedų gali prašyti visų šalyje esančių psichiatrijos įstaigų personalas, ne vien sanitarai. O šit nakvynės namų darbuotojai, keldami reikalavimą dėl priedų už pavojingas darbo sąlygas, turėtų įrodyti, kad dirba su psichikos ligoniais. „Budėtojams tektų įrodinėti, ar jie buvo šių namų gyventojų sumušti, sužaloti, ar dar kitaip nukentėjo nuo jų“, - sakė J. Vilys. „Kova lengva tikrai nebus“, - įsitikinęs advokatas.

Jis LŽ teigė, jog kovodamas dėl sanitarų ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir iš Darbo inspekcijos gavo oficialius paaiškinimus, kad šių kategorijų darbuotojams jokie priedai už pavojingą darbą nepriklauso.

Advokatas tikino per neoficialius pokalbius su šių institucijų atstovais išgirdęs, kad realiai su pavojumi darbe susiduria net mokyklų ir vaikų darželių darbuotojai, nes Lietuvoje yra palyginti nemažai psichikos sutrikimų turinčių moksleivių bei darželinukų. „Man buvo pasakyta, kad visiems ėmus reikalauti priedų bankrutuotų valstybė“, - sakė J. Vilys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"