TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Politikų galvose – miestas kaime

2016 02 19 6:00
Marijampolė į vieną pusę trauksis, į kitą plėsis. Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotrauka

Prieš kelis dešimtmečius braižydami Lietuvos miestų administracines ribas specialistai net nesusimąstė, kad ateis laikas, kai jos ims kelti rūpesčių tiek gyventojams, tiek valdininkams. Apsižiūrėta, kad tos ribos ne tik dalija kai kuriuos žemės sklypus, bet ir eina per pastatų vidurį: viena jų dalis – miesto teritorijoje, kita – kaime.

Dėl išryškėjusių tokių kuriozų gyventojai negali laisvai disponuoti savo turtu – jo parduoti, dovanoti. Tuo metu kai kurios šalies savivaldybės taip susižavėjo užmojais išplėsti miestų ribas prijungiant kaimus, kad net nori pasinaudoti tokia plėtra ir gauti kuo daugiau Europos Sąjungos (ES) paramos pinigų.

Iškart du kiškiai

Nors Plungės rajonas priskiriamas prie tų, kuriuose neturėtų kilti problemų dėl to, kad administracinės Plungės miesto ribos dalija šalia jo esančius sklypus, savivaldybės taryba vis tiek nutarė į miesto teritoriją įtraukti Babrungo, Truikių, Didvyčių, Lieplaukalės, Varkalių, Kaspariškės, Jovaišiškės, Glaudžių, Pakerų, Milašaičių, Mardosų, Noriškių, Prūsalių, Macenių, Kaušėnų gyvenamųjų vietovių dalis. Taip ne tik išsiplėstų miesto teritorija, bet ir nuo 18,9 iki 26 tūkst. pagausėtų Plungės gyventojų – daugiau kaip 7 tūkst. kaimiečių iškart taptų miestiečiais.

Kaip LŽ aiškino Plungės rajono meras Audrius Klišonis, plėsti miesto ribas reikia dėl to, kad dalis teritorijų jau yra jame atsidūrusios. „Šiuo metu yra taip, kad vienoje namais apstatytos gatvės pusėje yra miestas, kitoje – Varkalių gyvenvietė, todėl būtų logiška, jog abi gatvės pusės priklausytų miestui“, – sakė jis. Meras pabrėžė, kad tokių atvejų esama kur kas daugiau. Taip yra atsitikę ir su Babrungo, Prūsalių gyvenvietėmis.

Audrius Klišonis: „Galėtume pretenduoti į 0,5 mln. eurų paramą, kuria naudodamiesi užbaigtume infrastruktūros pertvarką."Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Tačiau, anot A. Klišonio, noras, kad miestui priklausytų teritorijos, kurios faktiškai jau yra į jį įsiliejusios, – tik viena priežasčių, kodėl ketinama plėsti Plungės miesto ribas. Taip elgtis, mero teigimu, verčia ir tai, kad išplėtus miesto ribas jame pagausėtų gyventojų, o tuomet Plungė, turėdama per 25 tūkst. gyventojų, jau galėtų pretenduoti į ES paramą. Šiuo metu ji tokios teisės neturi.

„Galėtume pretenduoti į 0,5 mln. eurų paramą, kuria naudodamiesi užbaigtume infrastruktūros pertvarką. Galėtume įrengti dviračių takus, sutvarkyti autobusų stoteles – įrengti įvažas, transporto laukimo paviljonus“, – tikino A. Klišonis.

Tiesa, Plungės rajono meras pripažino, kad kol kas tai – tik ilgų procedūrų pradžia. Mat nutarus pradėti keisti miesto ribas, reikės surengti gyventojų apklausą ir išsiaiškinti, ar jie iš tikrųjų pritaria virsmui iš kaimiečių į miestiečius. Sutikimo atveju tokiems žmonėms, kaip tikriems miestiečiams, tektų mokėti ir kur kas didesnį žemės mokestį. Tad neatmestina tikimybė, kad gali nutikti taip, kaip telšiškiams – vietos valdžiai sumanius prie Telšių prijungti Džiuginėnus, šio kaimo gyventojai tam paprieštaravo, todėl idėjos teko atsisakyti.

Laukia Vyriausybės sprendimo

Dar praėjusių metų rudenį pakeisti Jurbarko miesto ribas Vyriausybės paprašė Jurbarko rajono taryba. Pastarąjį kartą šio miesto administracinės ribos buvo koreguojamos 1971-aisiais. Nuo to laiko Jurbarkas labai išsiplėtė, ir dabar gyventojams kyla daug įvairių problemų. Čia suskaičiuota daugiau kaip 250 sklypų, kurie registruoti mieste, o pagal gyvenamąją vietovę priskirti kaimui.

Pagal Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ir pavadinimų tvarkymo taisykles, vienas žemės sklypas negali priklausyti kelioms gyvenamosios teritorijoms. Tačiau esama bent 106 atvejų, kai Jurbarko miesto riba kerta žemės sklypus ir padalija juos bent į dvi dalis. Be to, yra daug atvejų, kai miesto riba nesutampa su georeferencinio pagrindo duomenų baze – keliais, upėmis, vandens telkinių pakrantėmis. Tad ir miesto ribas būtina koreguoti. Išsiplėtus Jurbarko miestui, jo plotas nuo 1270 hektarų padidėtų iki 1431 hektaro.

Anot Jurbarko rajono mero Skirmanto Mockevičiaus, prieš prašydama patvirtinti naujas Jurbarko miesto ribas savivaldybės valdžia apklausė gyventojus ir didelio jų pasipriešinimo nesulaukė.

„Dalis teritorijų, kurias numatoma priskirti miestui, faktiškai jau yra jame. Tvarkydami tas teritorijas investavome didelius pinigus į infrastruktūros plėtrą, kad gyvenimo sąlygos jose niekuo nesiskirtų nuo gyvenimo sąlygų kitose miesto teritorijose“, – LŽ pasakojo S. Mockevičius.

Arūnas Lukoševičius: "Esama atvejų, kai administracinė riba padalija net pastatus."LŽ archyvo nuotrauka

Jis neslėpė, kad prijungus prie miesto kai kurias gyvenamąsias teritorijas Jurbarko pakraštyje jų gyventojams išaugs žemės mokestis. Tačiau, anot mero, gyventojai didelio pasipiktinimo dėl to nereiškė.

Vienur plės, kitur siaurins

Jau ne vienus metus apie būtinybę koreguoti miesto administracines ribas kalbama ir Marijampolėje. To itin pageidauja gyventojai, susidūrę su biurokratinėmis kliūtimis, kai negali laisvai disponuoti jiems priklausančiu turtu – žemės sklypais sodų bendrijose. Aplink Marijampolę esančiose sodų bendrijose yra ne vienas atvejis, kai administracinė miesto riba dalija sodo sklypą į dvi dalis. Viena priklauso miesto teritorijai, kita – kaimui.

Kaip pripažino Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos departamento direktorius-vyriausiasis architektas Arūnas Lukoševičius, esama atvejų, kai administracinė riba padalija net pastatus. Mat sklypai išdalyti, o pastatai pastatyti ir registruoti anksčiau, nei nubraižytos administracinės ribos.

„Šiuo metu rengiamas Bendrojo plano keitimas, jis turėtų būti baigtas liepos mėnesį. Pagal pakeitimus miesto teritorija turėtų sumažėti pietinėje dalyje – ten, kur yra nemažai sodų bendrijų“, – LŽ teigė A. Lukoševičius. Jis minėjo, kad sodų bendrijos daug kur įsikūrusios Šešupės pakrantėse. Jas, nusitęsusias toliau nuo Marijampolės centro, numatoma „išimti“ iš miesto teritorijos. Tuomet turėtų būti išspręstos ir daugelis sodų bendrijų narių patiriamų problemų.

Kita vertus, numatyta išplėsti miesto teritoriją šiaurinėje dalyje. Visų pirma – prie miesto prijungiant Mokolų kaimą, kuris jau yra integravęsis į miestą. Šį kaimą nuo miesto teskiria Šešupė ir prie gatvės pastatytas informacinis kelio ženklas, nurodantis, kad pasibaigus Marijampolės miestui iš karto prasideda Mokolų kaimas.

Tiesa, visų miesto ribų keitimas nebus skubinamas, jis vyks etapais.

Plungė.Sauliaus Narkaus (laikraštis "Plungė") nuotrauka

Skuba ne visos savivaldybės

Vyriausybė dar 2006 metų sausį tvirtindama Administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų ir pavadinimų tvarkymo taisykles nustatė savivaldybėms pareigą sutvarkyti gyvenamųjų vietovių ribas taip, kad vientisas žemės sklypas nebūtų dalomas dviem ar daugiau gyvenamųjų vietovių, o žemės sklypas būtų priskiriamas tik vienai gyvenamajai vietovei.

Nuo Vyriausybės nutarimo priėmimo jau praėjo 11 metų – nemenkas laikotarpis, kad savivaldybės galėtų sutvarkyti administracines ribas, ir gyventojai bei verslo struktūros patirtų kuo mažiau problemų.

„Tačiau kol kas šias problemas yra išsprendusios tik apie trečdalį šalies savivaldybių“, – LŽ teigė Registrų centro Komunikacijos skyriaus vyresnioji specialistė Gražina Urbonavičė.

Anot jos, dvidešimtyje miestų ir rajonų savivaldybių gyvenamųjų vietovių ribos jau nekerta žemės sklypų. Registrų centro duomenimis, 13 savivaldybių gyvenamųjų vietovių ribas jau yra suderinusios su Adresų registru, o dar 12 savivaldybių vyksta ribų projektavimo darbai.

Tuo metu Šakių, Širvintų, Ignalinos, Zarasų, Rokiškio, Šiaulių, Telšių, Skuodo, Šilutės rajonuose, Kalvarijos, Elektrėnų, Kazlų Rūdos, Pagėgių savivaldybėse bei Vilniaus mieste gyvenamųjų vietovių ribos vis dar yra sąlyginės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"