TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Politikų rankose – galimybė baigti prieštaringą istoriją

2013 02 20 15:22
Naujus daugiabučius K.Veverskio gatvėje statė trys skirtingos įmonės: „Avona“, „Arauša“ ir „Struktūra“. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Kauno miesto savivaldybės taryba nutars, skirti pinigų kelerius metus besitęsiantiems gyventojų ir statybininkų ginčams spręsti ar ne. 300 tūkst. litų – tokios sumos reikia, kad būtų padėtas taškas istorijoje, kurioje statytojai kaltinami nekokybiškai surentę būstus, o gyventojai – neteisingai juos eksploatuojantys. 

2009–aisiais atsikraustę į miesto savivaldybės užsakymu statytus tris daugiabučius Panemunėje, K.Veverskio gatvėje, kauniečiai skundus dėl statybinio broko ėmė rašyti nepraėjus nė pusmečiui. Nuo to laiko valdininkus pasiekė pluoštai nepatenkintų gyventojų raštų, buvo sudaryta ne viena komisija, kurios nariai ėjo apžiūrėti varvančiomis lubomis ir skylančiomis sienomis garsėjančių pastatų. Tačiau kas dėl situacijos kaltas, išsiaiškinti taip ir nepavyko. Statybininkai vis atlieka kosmetinius daugiabučių remontus, o pasikeitus orams gyventojai vėl ima guostis negalį normaliai gyventi savo namuose.

Kalta galimybė reguliuoti šilumą?

Kauniečiai įsitikinę – persikeldami į K.Veverskio gatvę jie įsigijo katę maiše. Tuo tarpu valdininkų ir statybininkų manymu, problemos kilo po to, kai šilumą savo butuose galintys reguliuoti gyventojai ėmė perdėtai taupyti energiją ir pastatus šildė nevienodai – vieni labiau, kiti – praktiškai visai užsukdami energijos srautą.

Tris daugiabučius, skirtus grąžintinuose namuose gyvenusiems nuomininkams ir socialiai remtiniems asmenims, statė skirtingos savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusios statybos bendrovės: „Avona“, „Arauša“ ir „Struktūra“. Daugiabučiuose yra 192 butai, daugelio jų gyventojai piktinasi dėl skilinėjančių lubų ir sienų, byrančių balkonų ir kitų su statybos broku siejamų defektų.

„Išsiaiškinti, kokia iš tiesų yra situacija ir kas dėl jos kaltas, iki šiol nepavyko“, - sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Jis pastebėjo tik tai, jog tuo metu, kai K.Veverskio gatvėje kilo daugiabučiai, buvo statomas ir dar vienas socialinis būstas. Į jį šiluma tiekiama centralizuotu būdu, o gyventojai neturi galimybės jos srauto reguliuoti.

„Tame name jokių panašių problemų nekyla“, - užsiminė meras.

Brokas bado akis

K.Veverskio gatvės 3-ojo namo gyventoja Vida Leonovienė, neseniai parašiusi laišką miesto vadovams, sakė, jog prieš Naujuosius metus daugiabučiuose lankėsi trijų asmenų komisija. Moteris pasakojo, jog jos nariai reikalavo, kad gyventojai pasirašytų, neva jie niekam neturi pretenzijų, o problemos butuose kyla dėl netinkamo jų eksploatavimo.

„Sakoma, kad butai nešildomi ir nevėdinami, bet tai yra melas. Apsilankiusiųjų išvadose teigiama, kad brokas taisomas ar net jau sutvarkytas, kai tuo tarpu buvo atliekamas tik kosmetinis užtušavimas ar padaryta dar blogiau, negu buvo”, - tvirtino kaunietė, įsitikinusi, jog namai buvo pastatyti iš pigiausių medžiagų ir juose sumontuota mažiausiai atsiėjusi įranga.

Anksčiau K.Veverskio gatvės 1–ojo namo gyventoja Vida Stonkienė LŽ teigė nebežinanti, kur kreiptis ir kam skųstis dėl prastai pastatyto namo. „Išorinė buto siena nuolat drėgna, balkonas blogai pritvirtintas, nuo jo trupa tinkas, skyla buto lubos bei sienos. Akivaizdu, kad namas pastatytas nekokybiškai, nes to, kas padaryta, miesto valdžios deleguotiems meistrams ištaisyti nepavyksta“, – piktinosi moteris.

Sprendimas – politikų rankose

Prieš metus prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo valdiškų lėšų iššvaistymo, bet apklausus gyventojus, politikus ir statytojus jis įstrigo. Situacijos nekomentuojantys tyrėjai nepasakoja kas konkrečiai buvo proceso metu išsiaiškinta. Portalo lzinios.lt žiniomis, ikiteisminis tyrimas sustojo, nes nėra jokių objektyvių tyrimų, kurie įrodytų vienos ar kitos pusės teisumą. Kad būtų nustatyta tiesa, būtina nepriklausoma statybos ekspertizė, kainuosianti tūkstančius litų – prokuratūra dėl lėšų trūkumo tokios užsakyti negali.

„Ne sykį raginome kolegas skirti pinigų ekspertizei, bet į tai nebuvo atsižvelgta. Gal laukiama, kol baigsis statybos darbų garantinis terminas ir iš statytojų nieko nebepavyks išsireikalauti?“, - svarstė Kauno miesto tarybos opozicijoje dirbantis Povilas Mačiulis.

Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktorius Dainius Ratkelis sakė, jog vasario 28–ąją svarstant biudžetą politikams teks apsispręsti – numatyti jame 300 tūkst. litų statybos ekspertų darbams ar šią sumą išbraukti.

„Dabar yra galimybė istoriją baigti. Ekspertai objektyviai nustatytų, kas kaltas dėl to, kad šąla pastatų sienos ar sandariai neužsidaro langai“, - įsitikinęs D. Ratkelis.

Tačiau jis pridūrė, jog ekspertizei reikalinga nemenka suma, todėl akivaizdu, kad dėl jos skyrimo gali kilti karštos diskusijos.

  

  

  

  

  

  

  

  

  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"