TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Potvynis pamaryje jau izoliuoja žmones

2016 02 05 6:00
Vandens lygiui kelyje Šilutė-Rusnė pakilus iki 20 centimetrų, automobiliai pradedami transportuoti traktoriaus priekaba. LŽ archyvo nuotrauka

Vakar pamaryje ir pajūryje nurimus kelias paras siautėjusiam stipriam vėjui, prie Rusnės ėmė sparčiai kilti vanduo – sala jau izoliuota nuo žemyno.

„Rytą kelyje Šilutė-Rusnė vandens lygis buvo pakilęs iki 15 centimetrų, bet dar važiavome savo automobiliais. Jei vanduo kils toliau, teks kelti transporto priemones traktoriumi su prikabinama priekaba. Iš Atmatos ledai jau išėjo, tačiau upė labai tvinsta, todėl artimiausiomis dienomis visko gali būti“, – LŽ sakė Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė.

Pasidomėjus, ar juda į priekį dešimtmečius rusniškių prašomos pastatyti estakados į salą reikalai, paaiškėjo, kad šiemet Vyriausybė poveikio aplinkai vertinimui (PAV) skyrė 12 tūkst. eurų. Tačiau apie konkrečius statybinius projektus kalbėti dar anksti.

Pasirengė iš anksto

Rusniškiai šimtmečius kenčia nuo sezoninių reiškinių. Žymiausias jų buvo 1888 metų pavasario ledonešis ir jį lydėjęs potvynis. Tuomet vanduo itin sparčiai pakilo iki aukščiausio iki šiol užfiksuoto lygio – 4,94 metro. Rusniškiai kelias dienas tvirtino pylimus, o ledas daugiau kaip dvi paras slinko salos pievomis. Galinga potvynio jėga tais metais nuplovė keliolika salos namų, keliasdešimt būstų gerokai apgadino.

Todėl stichijos baimė ir ją lydintis prisitaikymas prie gamtinių sąlygų pamario gyventojams yra įaugę į kraują.

Pirmi šių metų nemalonumai, regis, tik prasideda. Vakar paryčiais nustojus pūsti stipriam vėjui, į marias išėjus ledams, prie Rusnės pašėlusiu tempu ėmė kilti vanduo.

„Ledai ties sala pajudėjo ketvirtadienio naktį, apie 1 valandą. Akivaizdžiai matyti, kaip kyla vanduo, nes kažkur Nemuno aukštupyje susiformavo ledų sangrūdos. 4 valandą ryto kelyje Šilutė-Rusnė buvo tik 3 centimetrai vandens, o 9 valandą – jau 15. Kai vandens lygis pasiekia 20 centimetrų, mašinomis išvažiuoti jau nebeįmanoma“, – aiškino D. Drobnienė.

Tiek ji, tiek Šilutės rajono savivaldybės atsakingos tarnybos iš anksto ruošėsi potvyniui. Rusnės saloje gyvenamąją vietą yra deklaravę 1670 žmonių. „Apklausėme gyventojus, surinkome informaciją apie gimdyves, sunkius ligonius, kuriems sudėtinga judėti ar reikia ypatingos medicininės priežiūros, tokios kaip dializės taikymas. Rūpinamės, kad jiems būtų suteikta pirmumo teisė persikelti. Rusnėje jau paruoštas traktorius su priekaba mašinoms kelti. Pasirengę ir Šilutės kelininkai. Amfibija naudojama kraštutiniu atveju, kai jau nebesaugu dėl pakilusio vandens transportuoti automobilius priekaba“, – kalbėjo Rusnės seniūnė.

Anot D. Drobnienės, dabar situacija gali keistis labai greitai, ir ją prognozuoti – sudėtinga. „Pievos kol kas neužlietos, tad aplink salą įsikūrusių vienkiemių žmonės dar neizoliuoti, kitaip nei mes, rusniškiai. Jei vanduo kils toliau, rusniškiai bus vežami autobusu dideliais ratais. Jame telpa 30–35 žmones. Ir suaugusieji į darbus, ir vaikai į mokyklas taip vyksta“, – apie gyvenimo didžiausioje Lietuvos saloje ypatumus pasakojo seniūnė.

Praverstų estakada

Daug metų žinoma potvynių ir ledonešių pamaryje problema iki šiol niekaip neišjudina centrinės valdžios atstovų. Jie tik žada kada nors įrengti estakadą, kuri rusniškiams gerokai palengvintų gyvenimą. Ne vienas aplinkos ar susisiekimo ministras per potvynius demonstratyviai užsukdavo į apsemtas zonas ir kalbėdavo tą patį: problemą spręsime, ir taip – jau dešimtmečius.

Vis dėlto dabar aiškėja, kad turbūt pirmą kartą imtasi konkrečių veiksmų, ne vien pažadų. Šiemet Vyriausybė nurodė atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir skyrė tam 12 tūkst. eurų. Jis turėtų būti baigtas iki rugpjūčio. Parengus šį dokumentą procedūros galėtų vykti toliau.

„Neprašome kokio nors milžiniško ir labai brangiai valstybei kainuojančio objekto. Mums užtektų šviesoforu reguliuojamos vienos juostos estakados. Vasarą ja net nesinaudotume. Patikėkite, labai keista jaustis Lietuvos Respublikos piliečiu, kuris moka mokesčius, tačiau niekaip nesulaukia elementaraus valdžios dėmesio. Tiesiami keliai, statomi didžiuliai tiltai, o mums estakados nesugebama pastatyti“, – neslėpė apmaudo D. Drobnienė.

Estakada būtų išsigelbėjimas ne tik dėl patogaus susisiekimo per kasmetinius pavasarinius bei rudeninius potvynius, bet ir dėl galimybių plėtoti pažintinį, pramoginį turizmą. „Daugybė Lietuvos žmonių tikrai norėtų išvysti tą baltiškąją Amazonę, paplaukioti potvynio zonoje baidarėmis ar aplinkos neteršiančiais laiveliais. Tačiau kol nėra estakados, negalime rūpintis turistais. Kaip atvežti maisto, kitų būtinų dalykų? Dabar mes apie savo gyventojus galvojame, kaip jiems padėti išgyventi, o ne apie pramogas“, – tvirtino seniūnė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"