TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Praeities „kabliukai“ kandidatų netrikdo

2015 02 21 6:00
Sostinę siekia valdyti 12 kandidatų į merus. LŽ archyvo nuotraukos

Iki savivaldos rinkimų likus savaitei „Lietuvos žinios“ pristato kandidatus, siekiančius valdyti didžiuosius Lietuvos miestus. Šiandien supažindiname su pretendentais į Vilniaus mero postą: kai kurių jų praeitį „puošia“ nevienareikšmiškai vertinami sprendimai.

Tapti sostinės vadovu siekia 12 kandidatų. Tarp jų - ir dabartinis Vilniaus meras, ir buvęs premjero patarėjas, ir net keli Seimo nariai.

Bene daugiausia diskusijų viešumoje net kelis mėnesius virė dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidato į Vilniaus merus. Pagaliau, pasiūlius TS-LKD garbės pirmininkui Vytautui Landsbergiui, atstovauti konservatoriams sostinėje buvo išrinktas Mykolas Majauskas, ėjęs ankstesnio premjero Andriaus Kubiliaus patarėjo ekonomikos klausimais pareigas.

Mykolas Majauskas

Mokės, kai galės

33 metų konservatorių kandidatas vilniečiams pristato jautrų lankstinuką, kuriame pasakojama apie jauną ambicingą vaikiną, su keliais doleriais kišenėje ir tėčio paskolintais batais 2002 metais patraukusį siekti mokslo aukštumų į Australiją. Ar iš tiesų tėtis - Viktoras Majauskas, tuo metu vadovavęs klestinčiai bendrovei „Vilniaus baldai“, išsiuntė sūnų į kitą pasaulio kraštą tuščiomis kišenėmis ir skolintais batais?

„Ne su skolintais, su padovanotais. Sakiau, kad skolintais, jo? Gali būti. Tai turbūt žodžių žaismas: skolintais ar padovanotais, bet svarbu, kad su tėčio batais važiavau. Tėtis man taip pat apmokėjo studijas Australijoje (jos ten nėra pigios), davė kostiumą, nupirko bilietą. Dabar nepamenu: gal kelis šimtus dolerių turėjau kišenėje“, - apie karjeros užsienyje pradžią LŽ pasakojo M. Majauskas.

Baigęs mokslus Australijoje, dabartinis kandidatas į Vilniaus merus išvyko į Londoną. Po kurio laiko įsidarbino įtakingame „Barclays“ banke, o paskui, jo teigimu, rekomendavus tuomečiam ambasadoriui Didžiojoje Britanijoje Vygaudui Ušackui, susipažino su ką tik premjeru tapusiu A. Kubiliumi. Šis iš karto ambicingam vaikinui pasiūlė savo patarėjo pareigas.

Vis dėlto labiau nei finansiniais patarimais premjero patarėju dirbęs jaunasis politikas išgarsėjo kontroversiškais poelgiais. Plačiai nuskambėjo istorija, kai 2010-ųjų lapkritį M. Majauskas kreipėsi į policiją, prašydamas išsiaiškinti, kas ir kodėl į jo dukros vežimėlį, stovėjusį laiptinėje, įdėjo lenktinį peilį. Be kitų aplinkybių, premjero patarėjas pareigūnams nurodė, kad anksčiau telefonu bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka jam kalbėjo apie jaunus ir energingus žmones, kurie, padarę klaidų, kartais būna baudžiami (kaip žinoma, M. Majauskas prieš tai skambino S. Dailydkai pranešti, jog valstybė iš bendrovės tikisi sulaukti 250-300 mln. litų - jei ne dividendais, tai mažinant įmonės įstatinį kapitalą ir taip išimant lėšas). Policija, patikrinusi įvairias aplinkybes, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Kiek mažiau žinoma kita istorija. Kaip 2010-aisiais rašė LŽ, tuometis premjero patarėjas, gyvenęs su šeima tėvui priklausančiame bute Vilniaus senamiestyje, už komunalines paslaugas buvo skolingas net kelis tūkstančius litų. Ar dabar kandidatas į merus už paslaugas moka tvarkingai? „Kai turiu pinigų, susimoku“, - LŽ atsakė M. Majauskas.

Jis taip pat prasitarė svarstęs, kad tuo metu jam galbūt reikėjo kreiptis su prašymu taikyti šeimai mokesčių lengvatas. „Manau, buvau arti ribos (kreiptis - aut.), nes sąskaitos buvo gana didelės“, - aiškino jis. Premjero patarėjo atlyginimas tuomet siekė apie 7 tūkst. litų (2 tūkst. eurų).

Pasiteiravus, ar tapęs sostinės meru jis taip pat atlaidžiai reaguos į mokesčių nemokančius vilniečius, M. Majauskas pareiškė: „Tai labai paprasta: jeigu neturi pinigų iš ko sumokėti, visai natūralu, kad ir nesumoki, nesvarbu, kokie yra įstatymai ir kokios taisyklės. Man atrodo, tai labai paprastas atsakymas ir paaiškinimas. Jeigu sąskaitos yra tokios, kad žmonės negali susimokėti, tas sąskaitas reikia mažinti ir galvoti, kodėl jos tokios didelės. Tai viena priežasčių, kodėl einu į Vilniaus mero rinkimus.“

Jonas Pinskus.

Santykiai su teisėsauga

„Pačiu geriausiu pasirinkimu“ save vadina Darbo partijos kandidatas į Vilniaus merus Jonas Pinskus. Jis nesistengia pernelyg kritikuoti dabartinio sostinės vadovo Artūro Zuoko: juk drauge dirba vienoje koalicijoje, eina vicemero pareigas, kartu priima dažnai visuomenės prieštaringai vertinamus sprendimus.

„Tarp mudviejų su A. Zuoku tikrai yra panašumų. Bet jam būtų sunku toliau vadovauti miestui - juo nepasitiki Seimas ir Vyriausybė. Aš būčiau pats geriausias, nes šioje valdančiojoje daugumoje, kurioje yra ir mano partija, manimi daugiau pasitikima kaip teisingesniu žmogumi“, - tikino J. Pinskus.

Tiesa, parlamentarai jo „teisingumu“ buvo suabejoję. Tai įvyko po 2012 metų Seimo rinkimų, kai J. Pinskus, jo žmona Živilė Pinskuvienė ir dar keli "darbiečiai" buvo įtariami galėję pirkti rinkėjų balsus. Parlamentarai nubalsavo, kad jis nebūtų laikomas išrinktu, nors prokurorai vėliau įtarimus atšaukė.

Artūras Zuokas.

Sąmokslais, kurie baigėsi net teistumu, išgarsėjo dabartinis Vilniaus vadovas, jau trečią kartą šias pareigas einantis A. Zuokas. Prieš daugiau kaip dešimtmetį jis, siekdamas mero posto, įsipainiojo į vadinamąjį Abonento skandalą. Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo tyrimo metu buvo paviešinti įmonių grupės „Rubicon group“ (dabar „Icor“) juodosios buhalterijos įrašai, pagal kuriuos asmeniui, vadintam Abonentu, esą mokėtos šimtatūkstantinės sumos už bendrovei palankius savivaldybės sprendimus. Seimo laikinoji tyrimo komisija vėliau konstatavo, kad Abonentas - tai A. Zuokas.

2008-aisiais teismas pripažino A. Zuoką kaltu dėl pasikėsinimo papirkti tuometį sostinės tarybos narį Vilmantą Drėmą. 2009 metais, politikui sumokėjus 12,5 tūkst. litų baudą, teistumas, įvertinus pareiškėjo asmenį, darbo veiklą ir elgesį, buvo panaikintas.

Gintautas Paluckas.

Teistumas „puošia“ ir socialdemokratų į Vilniaus merus siūlomo partijos atsakingojo sekretoriaus 36-erių Gintauto Palucko biografiją. 2010 metais jis buvo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba vykdant graužikų naikinimo paslaugų Vilniaus mieste viešojo pirkimo konkursą. Sostinės savivaldybės administracijai vadovavęs socialdemokratas, teismo teigimu, padarė daugiau kaip 57 tūkst. litų žalą, kai nusprendė deratizacijos paslaugas pirkti brangiau, nei pasiūlė konkurse dalyvavusios bendrovės.

Socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Butkevičius pernai viešai užtikrino, kad G. Palucko teistumas jam netrukdys. Esą dokumentus pasirašinėjusiam Vilniaus savivaldybės administracijos vadovui teko atsakomybė už tarnautojų nusižengimus.

Petras Gražulis.

Problemų su teisėsauga taip pat turėjo, bet bausmių išvengė partijos „Tvarka ir teisingumas“ į Vilniaus merus siūlomas parlamentaras Petras Gražulis. Vilniaus apylinkės teismas pernai liepą nutraukė Seimo nariui iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams per homoseksualų eitynes Vilniuje suėjus patraukimo atsakomybėn senaties terminui. P. Gražulio byla nenagrinėta, nes Seimas nedavė sutikimo jo teisti.

Dar 2011-aisiais šis politikas išvengė didžiulių baudų, siekusių beveik 15 tūkst. litų, už daug kartų viršytą greitį. Matavimo prietaisai buvo užfiksavę, kad P. Gražulio už parlamentinei veiklai skirtas lėšas iš vienos Latvijos bendrovės nuomotas visureigis BMW greitį šalies keliuose viršijo daugiau kaip 30 kartų. Politikas gynėsi tuo metu automobilio nevairavęs.

Remigijus Šimašius.

Neapgalvoti poelgiai

41 metų teisininkas - Liberalų sąjūdžio kandidatas į merus parlamentaras Remigijus Šimašius - jau turi darbo Vilniaus savivaldybėje patirties: 2001-2006 metais jis buvo išrinktas į sostinės tarybą. Vėliau vadovavo Laisvosios rinkos institutui, o 2008 metais centro dešinės Vyriausybėje ėjo teisingumo ministro pareigas.

Būtent tuo metu įvyko apmaudus incidentas. R. Šimašiaus vadovaujama Teisingumo ministerija perdavė Baltarusijos valdžiai informaciją apie šalies opozicionieriaus Alesio Beliackio finansines operacijas. Į Baltarusiją išvykęs nevyriausybinės organizacijos "Viasna" vadovas buvo sulaikytas, apkaltintas mokesčių slėpimu ir įkalintas. R. Šimašius neprisiėmė asmeninės atsakomybės už šį įvykį: jis atsiprašė, bet tvirtino, jog baltarusiai piktavališkai pasinaudojo teisinės pagalbos įrankiu, kad politiškai susidorotų su A. Beliackiu.

Naglis Puteikis.

Ilgai dvejojęs, kurį miestą - Vilnių ar Klaipėdą - pasirinkti, dėl sostinės mero posto apsisprendė kautis ir parlamentaras, partijos „Lietuvos sąrašas“ keliamas Naglis Puteikis. 50-metis paveldosaugininkas ne kartą buvo renkamas į Seimą, o pernai prezidento rinkimuose liko ketvirtas.

Ilgametis TS-LKD narys praėjusį pavasarį paliko partiją. Prieš tai su bendražygiais buvo įsivėlęs ne į vieną konfliktą. 2012-ųjų vasarą jam teko net raštu atsiprašyti konservatorės Rasos Juknevičienės, kurios rinkimų finansavimo skaidrumu buvo suabejojęs. Savo polinkį kalbėti neapgalvotai politikas tuo metu siejo su tarnyba Afganistane sovietų kariuomenėje.

„Neapgalvotas, skubotas posakis ar ūmiai ištarta gerai neapmąstyta frazė yra mano silpnoji vieta, kurią vis gerinu ją, bet kartais dar nusprūstu. Gal tas karščiavimasis turi priežasčių, kurias sukėlė priverstinė karinė SSRS kariuomenės šauktinio, paimto iš VU Istorijos fakulteto (didžiulis kontrastas studijuoti Rytų istoriją ne auditorijoje, o pro kulkosvaidžio taikiklį), tarnyba Afganistane“, - savo atsiprašyme rašė N. Puteikis.

Valdemaras Tomaševskis.

Manipuliuoja tautiniais jausmais

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis kartais pavadinamas „juoduoju“ mero rinkimų Vilniuje arkliuku. Juk pernai per prezidento rinkimus lenkų atstovas, nors ir nepateko į antrąjį turą, nes bendrame kandidatų sąraše liko penktas, sostinėje pelnė 17,22 proc. visų balsų ir buvo antras.

„V. Tomaševskis yra žinomas kaip principingas, energingas, nepaprastai darbštus ir sąžiningas žmogus, savo gyvenime ir veikloje besivadovaujantis Dekalogu. Tikintis ir praktikuojantis katalikas, visada ginantis krikščioniškąsias vertybes, įstatymo dėl negimusio vaiko apsaugos projekto autorius“, - taip kandidatas į Vilniaus merus pristatomas rinkėjams.

Realiame gyvenime šis politikas vertinamas kontroversiškai, pirmiausia - dėl priešiškų Lietuvai pareiškimų, nepagrįstų kaltinimų, esą šalyje pažeidinėjamos tautinių mažumų teisės, dėl apsisprendimo viešumoje segėti Georgijaus juostelę ir panašiai. Prieš kelerius metus V. Tomaševskis sukėlė tikrą diskusijų audrą, kai pareiškė, kad Vilniaus krašte turi integruotis lietuviai, o ne lenkai, nes jie čia visada gyveno ir čia yra jų žemė.

Julius Panka.

Kitoje barikadų pusėje stovi Tautininkų sąjungos keliamas kandidatas 36 metų Julius Panka. Šiuo metu tėvystės atostogose esantis politikas itin išgarsėjo jo vadovautos Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos rengiamomis Kovo 11-osios eitynėmis ir jose skambančiu šūkiu „Lietuva - lietuviams“. J. Panka buvo vienas iš referendumų dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams ir dėl lito išsaugojimo iniciatorių, bet jie neįvyko.

Politikos naujokai

Vitalijus Balkus.

Vilniaus meru siekia tapti ir 36 metų Vitalijus Balkus, deleguotas buvusio socialdemokrato Andriaus Šadžiaus šiuo metu vadovaujamos Lietuvos liaudies partijos. Ši organizacija, 2009-aisiais įkurta ekspremjerės Kazimieros Danutės Prunskienės, buvo kaltinama palaikanti glaudžius santykius su Kremliaus partija „Vieningoji Rusija“.

Prieš kelerius metus V. Balkus bendradarbiavo su kita marginaline partija - Algirdo Paleckio vadovaujamu „Socialistiniu liaudies frontu“ - ir net buvo neoficialiai vadinamas vienu jos ideologų. Kai socialiniame tinkle „Facebook“ V. Balkus apkaltino partiją ir jos narius grįžimu prie stalinizmo, iš „Fronto“ jis pašalintas.

Indrė Kleinaitė.

Šiuo metu V. Balkus nurodo esąs žaliosios energetikos entuziastas, propaguojantis mažųjų vėjo jėgainių idėją, taip pat rengiantis atsakingą vartojimą skatinančias ir kitas socialines akcijas bei rašantis tekstus kaip nepriklausomas publicistas.

Lietuvos žaliųjų partijos iškelta 36 metų Indrė Kleinaitė yra baigusi studijas užsienyje: Stokholmo aukštąją ekonomikos mokyklą Rygoje ir Jungtinės Karalystės Bato universitetą.

Nuo 2006 metų ji savarankiškai dirba darnaus vystymosi konsultante eksperte, nurodo darnaus vystymosi klausimais bendradarbiavusi su Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje, Šiaurės ministrų tarybos biuru, Vilniaus savivaldybe, „Maximos grupe“ (jai teikė patarimus dėl darnaus vystymosi principų taikymo vadyboje) ir kitomis organizacijomis. 2010-aisiais I. Kleinaitė inicijavo akciją „Nepirkime vandens plastiko buteliuose“.

Virginija Vingrienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iškelta šios partijos Vilniaus skyriaus pirmininkė 43 metų Virginija Vingrienė pagal specialybę yra mokslinė agronomė, Vokietijos Halės Vitenbergo Martino Liuterio universitete kėlusi kvalifikaciją ekonomikos, aplinkosaugos ir ekologijos srityse.

Šiuo metu dirba Žemės ūkio ministerijoje vyriausiąja specialiste. „Darbas valstybės tarnyboje padėjo atsiskleisti pašaukimui dirbti visuomenės labui, ginti viešąjį interesą, padėti žmonėms“, - nurodo kandidatė į sostinės merus. Ji taip pat prisistato esanti viena iš ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos aktyvisčių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"