TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Prašo ministro leisti mokyti patriotizmo

2015 01 03 6:00
Istorijos pamokos prie Seimo barikadų. 1990 m. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šilalės rajono istorijos mokytojai drauge su šio rajono politikais kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį, kad dešimtų klasių moksleiviams būtų įvesta bent viena savaitinė pamoka, skirta Nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijos kursui dėstyti.

Susirūpinę, kad šalies mokyklų ugdymo programose per daug dėmesio skiriama kosmopolitiniam mokinių ugdymui, bet pernelyg mažai reikšmės teikiama patriotiškumui, Šilalės rajono istorijos mokytojai kartu su rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros, sporto ir teisėtvarkos komiteto nariais ėmėsi žygių padėčiai taisyti. Šių pedagogų ir politikų vardu Naujųjų metų išvakarėse švietimo ir mokslo ministrui D. Pavalkiui išsiųstas siūlymas nuo 2015-ųjų rugsėjo į dešimtų klasių moksleivių pamokų tvarkaraštį įtraukti bent vieną privalomą savaitinę pamoką, per kurią jaunuoliai būtų išsamiai supažindinami su kovų už tautos laisvę istorija. Neabejojama, kad tokios pamokos jauniems žmonėms padėtų išugdyti patriotiškumo jausmą.

Patriotiškumą būtina ugdyti

Norą turėti mokyklose pamoką, skirtą Lietuvos nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijai, pirmoji Šilalės rajone išsakė ilgametė pedagogė, šio rajono tarybos narė Teresė Ūksienė. Ji, būdama studentė, už patriotinę veiklą Pabaltijo karinio tribunolo buvo nuteista dešimčiai metų lagerio ir kalėjo Archangelsko bei Permės sričių kalėjimuose. T. Ūksienė neabejoja, kad labai svarbu, jog šių dienų jaunimas kiek įmanoma daugiau žinotų apie mūsų valstybės žmonių kovas už laisvę. „Deja, dabartinės Lietuvos mokykla yra labiau kosmopolitinė nei tautinė. Joje trūksta pamokų, skirtų savajai istorijai gvildenti“, - tvirtino politikė.

Šilalės rajono tarybos narė teigė tikinti jaunimu kaip niekuo kitu ir mananti, kad norint išugdyti puikią, savo šalį mylinčią jaunąją kartą būtina mokiniams suteikti kuo daugiau žinių apie tai, kaip buvo ginama Lietuvos laisvė, kiek aukų už ją sudėta. „Šių dalykų reikia mokyti labai rimtai ir atsakingai, o klausimų apie Nepriklausomybės kovas turėtų būti ir abitūros egzaminų užduotyse“, - įsitikinusi T. Ūksienė. Ilgametė pedagogė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės skyriaus pirmininkė pabrėžė, kad mokymo programų sudarytojai galėtų pagalvoti ir apie tai, ar bendrojo lavinimo mokyklose nevertėtų įvesti karinio parengimo pamokų. Jos drausmintų ir lavintų mokinius, suteiktų tėvynei ginti reikalingų žinių.

Vera Macienė/silale.lt nuotrauka

Tauta sutrikusi

Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja, istorijos mokytoja Vera Macienė LŽ teigė, jog šiuo metu Lietuvos nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorijos dėstymas šalies mokyklose yra integruotas į istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, dailės, muzikos pamokas, o atskiro šių dalykų kurso nėra. „Istorikai, rengdami mokinius egzaminui ir žinodami, kad jį laikant nereikės itin daug žinių iš Nepriklausomybės kovų istorijos, moko vaikus tik egzaminui būtinų dalykų. Juk ne nuo išugdyto patriotizmo, o nuo baigiamojo egzamino balo priklauso, ar baigęs mokyklą ir studijuoti įstojęs jaunuolis gaus stipendiją, ar privalės pats mokėti už mokslą“, - kalbėjo V. Macienė.

Politikė sakė dažnai susidurianti su atvejais, kai vaikai, nei namie, nei mokykloje negavę deramo tautinio auklėjimo, taip ir lieka tarsi be šaknų. Juk ne viena šeima, pavyzdžiui, apie partizaninį judėjimą sprendžia vien remdamasi emocijomis, neturėdama žinių ir nematydama šio judėjimo visumos, nesuprasdama jo tikslų. V. Macienė papasakojo, kaip viena respublikinei istorijos olimpiadai rengta moksleivė atsisakė joje dalyvauti dėl šeimoje suformuotos neigiamos nuomonės į partizaninį pasipriešinimo judėjimą. „Todėl mokiniams būtina suteikti apie tai kuo daugiau žinių. Viena savaitinė Nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo judėjimo istorijai skirta pamoka, kurią siūloma įvesti dešimtų klasių moksleiviams, turi būti privaloma“, - pažymėjo V. Macienė.

Išlydint į gyvenimą

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Rasa Kuzminskaitė minėjo, kad šis siūlymas, dar prieš pateikiant jį švietimo ir mokslo ministrui D. Pavalkiui, svarstytas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Šilalės skyriuje, ne kartą aptartas su istorijos mokytojais, rajono politikais. „Besikreipusieji į ministrą supranta, jog naujos savaitinės pamokos įvedimas dešimtų klasių moksleiviams susijęs su mokymosi krūviu, o jis griežtai reglamentuotas“, - sakė valdininkė.

R. Kuzminskaitė pabrėžė, kad naujos pamokos įvedimo procesas – netrumpas, jį turės inicijuoti Švietimo ir mokslo ministerija, aišku, jeigu bus atsižvelgta į šilališkių norą Lietuvos jaunimui suteikti kuo daugiau žinių apie patriotizmą. „Apie Nepriklausomybės kovas, partizaninį ir disidentinį judėjimus per naują pamoką siūlome dėstyti dešimtokams – t. y. prie brandos slenksčio artėjantiems jauniems žmonėms. Juk būtent jie netrukus išeis į gyvenimą“, - akcentavo R. Kuzminskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"