TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Prezidentinio laivo medžioklė

2015 12 19 6:00
Šis karo laivas buvo pritaikytas ir pačiam tarpukario Lietuvos vadovui Antanui Smetonai kaip jo kelionių jachta. LŽ archyvo nuotrauka

Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų komanda kuria planus kitąmet leistis į istorinę galinčią tapti ekspediciją Baltijos jūroje. Tamsiose jos gelmėse prie Estijos krantų glūdi paskendę mažiausiai keturi tarpukario Lietuvos laivai, kurių žymiausias – pirmasis mūsų karo laivas „Prezidentas Smetona“.

KU akademikas, povandeninės archeologijos specialistas Vladas Žulkus LŽ teigė, kad legendinio minininko lietuvių akys nėra regėjusios nuo 1945 metų, kai jis buvo nuskandintas netoli Talino.

„Būta kelių nesėkmingų paieškų, bet dabar jau tiksliai žinome, kur yra nugrimzdęs „Prezidentas Smetona“. Norime jį rasti, nufilmuoti, nufotografuoti, patys pasinerti ir į Lietuvą parplukdyti kokią nors simbolinę laivo detalę. Niekas to laivo nėra matęs jau 70 metų. Jis – tikras Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, simbolis“, – sakė mokslininkas.

Laivas vaiduoklis

Lietuvai 1918 metais atkūrus valstybę ir 1923-iaisiais susigrąžinus Klaipėdos kraštą, teko pradėti kloti pamatus jūrinės šalies ateičiai. Šiuo istoriniu tarpsniu išskirtinį vaidmenį atliko vokiškas minininkas M 59, kurį Lietuva įsigijo 1927 metais.

Būtent šis 289 tūkst. litų kainavęs laivas buvo pavadintas „Prezidentu Smetona“ ir iš pradžių tarpukario tautiečiams kėlė abejonių dėl savo susidėvėjimo.

„Tačiau labai greitai šis laivas jau buvo tinkamas naudoti, tad kalbos apie jo prastą būklę nelabai rimtos. Pirmaisiais naudojimo Lietuvoje metais „Prezidentas Smetona“ buvo ne karo, o pasieniečių laivas. Jo misija buvo trukdyti kontrabanda gabenti prekes“, – pasakojo V. Žulkus.

Laivas "Prezidentas Smetona" 1939 metais Šventosios uoste. /LŽ archyvo nuotrauka

1933-iaisiais „Prezidentas Smetona“ perduotas Krašto pasaugos ministerijai. Dvejus metus jame montuota papildoma ginkluotė, ir jau 1935 metais minininkas pirmą kartą išplaukė į jūrą su tais pačiais metais įkurtų karinių jūrų pajėgų vėliava.

Be kita ko, šis laivas buvo ir paties prezidento Antano Smetonos jachta: šiuo tikslu laivagalyje įrengta speciali kajutė. Tikėtasi, kad karo laivu tuometis šalies vadovas vyks į užsienio vizitus, tačiau ar taip buvę – neaišku. Žinoma tik tiek, kad prezidentas ne kartą yra lankęsis savo vardo minininke.

Vladas Žulkus /Alinos Ožič nuotrauka

„Tai buvo pirmas karo laivas atkurtoje Lietuvos valstybėje. Ir didžiausias. Jo uostu buvo tapusi Šventoji. Būtent šį uostą 1940 metais blokavo sovietinių okupantų torpediniai karo laivai, ir „Prezidentas Smetona“ perėjo sovietų žinion. Kelis kartus buvo keistas pavadinimas: paskutinis – „Korall“. Per Antrąjį pasaulinį karą jis į Lietuvą nebebuvo grįžęs“, – teigė V. Žulkus.

1945 metų sausį laivą Suomijos įlankoje nuskandino arba sprogusi jūrinė mina, arba vokiečių povandeninio laivo torpeda.

Lietuvių bandymai surasti „Prezidentą Smetoną“ primena laivo vaiduoklio paieškas.

2008 metais estų kolegos klaipėdiečiams pranešė, kad rado pirmąjį Lietuvos karo laivą už keliasdešimt jūrmylių nuo Talino. Vėliau paaiškėjo, kad laivas – ne tas. Po metų jau patys lietuviai išsiruošė į ekspediciją ir manėsi aptikę „Prezidentą Smetoną“ kitoje vietoje, tačiau išanalizavus sonaro duomenis paaiškėjo, jog ir vėl prašauta pro šalį.

Dabar ketinama remtis naujausiais estų mokslininkų duomenimis. „Jų patikimumas – 90 procentų. Turime Estijos jūrų muziejaus tyrinėtojo Vello Masso atsiųstą laivo nuotrauką, darytą sonaru“, – sakė V. Žulkus.

Sonaro užfiksuotas Baltijos jūros dugnas Suomijos įlankoje (70 metrų gylis) su laivu „Prezidentas Smetona“. /Estijos jūrų muziejaus nuotrauka

Prašys lėšų

Įdomu tai, kad legendomis jau apaugusio laivo per 70 metų tiesiogiai nėra matęs nė vienas žmogus. Todėl KU mokslininkų ekspedicija galėtų tapti istorinė.

„Prezidentas Smetona“ Baltijos jūros dugne guli 70–80 metrų gylyje, už 23 jūrmylių į šiaurę nuo Talino ir yra Estijos teritoriniuose vandenyse. Mūsų tikslas – nuvykti į skendimo vietą ir rasti tą laivą. Jį nufotografuoti, nufilmuoti ir vėliau parengti dokumentinį filmą“, – pasakojo V. Žulkus.

Jo manymu, tokia ekspedicija ypač aktuali Lietuvai 2018 metais ruošiantis minėti Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto, Lietuvos valstybės atkūrimo ir Lietuvos Respublikos sukūrimo šimtmetį.

„Mums reikia lėšų šiai ekspedicijai: apie 30 tūkst. eurų. Netrukus kreipsimės į Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisiją. Plauktume KU mokomuoju burlaiviu „Brabander“, o ekspedicija truktų apie dvi savaites. Kartu su mumis joje dalyvautų ir karinių jūrų pajėgų atstovai su savo povandenine įranga“, – teigė akademikas.

Jis užsiminė, kad yra labai rimtų ketinimų ir patiems žmonėms panerti į 70 metrų gylį bei apžiūrėti skenduolį.

„Vytauto Didžiojo karo muziejus jau yra išreiškęs norą turėti bent kokią laivo detalę, kurią galėtų eksponuoti Kaune, jei mums pavyktų iki skenduolio pasinerti. Apskritai Lietuvoje beveik nėra nė vieno daikto iš „Prezidento Smetonos“. Žinau, kad vienas žmogus turi knygą iš laivo bibliotekos su antspaudu, bet tik tiek. Jei turėtume galimybę apžiūrėti skenduolį patys, galbūt į Lietuvą parplukdytume ne vieną reliktą“, – svarstė V. Žulkus.

1940 metai. Nuo laivo nuimamos pavadinimo raidės. /LŽ archyvo nuotrauka

Paskelbtų paveldu

Istorinė ekspedicija į Suomijos įlanką prie Talino krantų būtų svarbi ir dėl kito tarpukario Lietuvos jūrinio paveldo. Anot mokslininkų, apie 25 jūrmyles aplink „Prezidentą Smetoną“ yra nuskendę dar trys lietuviški laivai.

„Ir pirmasis karo laivas, ir kiti trys nėra saugomi kaip paveldas. Todėl jų tikslios lokalizacijos vietos suteiktų mums galimybę kreiptis į Estijos valdžios institucijas dėl šių objektų teisinės apsaugos. Tai labai svarbu. Kol turimos tik koordinatės ir remiamasi sonarų duomenimis, laivai nėra pripažinti kultūros paveldu“, – akcentavo V. Žulkus.

Dar trys lietuviški tarpukario laivai į Baltijos gelmes nugrimzdo dėl įvairių priežasčių. Garlaivis „Panevėžys“ 1939 metais nuskendo užplaukęs ant uolų per didžiulę audrą.

„Visi keturi mūsų laivai buvo garlaiviai, Antrojo pasaulinio karo metais naudoti jau sovietų. „Kretinga“ ir „Utena“ nuskendo 1941 metais. Vienas laivas gabeno kumpius, dešras ir rusišką degtinę į sovietinį karo laivą flagmaną ir arba buvo subombarduotas vokiečių aviacijos, arba sprogo, susidūręs su mina. O „Utena“ plukdė amuniciją ir automobilius: šį laivą paskandino jūrinė mina“, – teigė mokslininkas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"