TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Prie jūros poilsiautojus drausmina baudos

2016 07 23 6:00
Raudona vėliava turėtų žmonėms signalizuoti apie potencialų pavojų, tačiau to nepaisoma. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotraukos

Įpusėjus vasarai pajūrio paplūdimiuose nuo ryto iki vakaro triūsiantys gelbėtojai pastebi teigiamą tendenciją: poilsiautojų kultūros ir drausmingumo lygis auga.

Svarstoma, kad tam įtakos galėjo turėti nuo šių metų pradžios taikoma griežtesnė atsakomybė už taisyklių nesilaikymą. Pernai vadinamieji pliažų chuliganai galėjo atsipirkti bauda nuo 3 iki 10 eurų, šiemet ji siekia nuo 14 iki 57 eurų. Bauda už pakartotinį pažeidimą – nuo 57 iki 144 eurų.

„Vertinant situaciją dešimtmečio perspektyvoje, matyti, kad pajūrio lankytojai tikrai tapo daug drausmingesni. Vis dėlto darbo mums netrūksta. Ši vasara – ypatinga: vyrauja palyginti prasti orai, Baltija nuolat banguota, plevėsuoja raudona vėliava, bet atostogaujantys žmonės vis viena veržiasi į jūrą. Juos tenka ne tik drausminti, bet ir siūlyti alternatyvas, tokias kaip maudynės su gelbėjimosi liemenėmis“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Palangos gelbėtojų vadas Jonas Pirožnikas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siekiama sugriežtinti atsakomybę už maudymąsi draudžiamose vietose, draudžiamu metu, pavartojus svaigalų. Siūloma baudas gerokai didinti.

Pajūrio gelbėtojams darbo netrūksta ir esant palyginti prastiems orams.

]

Prevencijos lazda

Tradiciškai daugiausiai darbo dėl itin didelio poilsiautojų skaičiaus turi 28 kilometrų pajūrio ruožą nuo Nemirsetos iki sienos su Latvija prižiūrintys Palangos gelbėtojai. Jų vadas J. Pirožnikas tikino, kad nedrausmingų žmonių ir šiemet netrūksta, nors atostogaujančiųjų elgesys gerėja.

„Keičiasi paplūdimių lankytojų įpročiai, bet gal ne taip greitai, kaip mums norėtųsi. Tikrai mažėja girtų ir girtaujančių pliažuose. Liūdina tai, kad tėvai vis dar numoja ranka į savo vaikų saugumą – leidžia jiems maudytis banguotoje jūroje“, – pasakojo jis.

Dėl poilsiautojų nuostatos „man jūra iki kelių“ tenka imtis aktyvių prevencijos priemonių, kurios bent psichologiškai atgraso žmones nuo neprotingų poelgių.

„Šiemet ir paplūdimiuose, ir įvairiose Palangos kavinėse, viešosiose erdvėse išdalijome apie 10 tūkst. lankstinukų. Juose – informacija apie saugų elgesį pliažuose ir atsakomybę už taisyklių nesilaikymą. Pradėjome viešai skelbti apie pinigines baudas ir matome, kad žmonės susimąstė. Kai bauda siekė vos 3 eurus, niekas nekreipė dėmesio. Dabar, kai gresia beveik 60 eurų bauda, poilsiautojai susimąsto“, – kalbėjo J. Pirožnikas.

Dalija liemenes

Neretai policijos pareigūnai ar viešosios tvarkos prižiūrėtojai iš merijos apsiriboja įspėjimu, tačiau įžūliems pliažų chuliganams taikomos realios baudos. „Šiemet jomis jau nubausta apie 40 asmenų. Jei žmogus pripažįsta padaręs nusižengimą, bauda yra minimali. Maksimalios baudos skirtos jau 10 žmonių“, – sakė J.Pirožnikas.

Jis atskleidė, jog bus siekiama keisti tvarką taip, kad protokolus pažeidėjams galėtų rašyti ir patys gelbėtojai. „Tiesiog fiksuotume pažeidimus dokumentuose, bet skirti baudų negalėtume. Taip palengvintume darbą policijai, pareigūnams nebereiktų taip dažnai vykti pagal iškvietimus“, – aiškino palangiškis.

J. Pirožniko teigimu, gelbėtojai nesiekia auklėti vasarotojų piniginėmis baudomis, bet su įžūliausiais tiesiog neįmanoma kitaip elgtis.

„Bandome ir alternatyvų pasiūlyti. Tarkime, atvyksta jūros pasiilgę žmonės iš Vilniaus, Kauno. Jie nori išsimaudyti, o Baltija – banguota, plevėsuoja raudona vėliava. Tada jie ateina prie centrinės gelbėjimo stoties ir mandagiai prašo leisti pašokinėti per bangas. Duodame gelbėjimosi liemenes, su kuriomis vandenyje ir kur kas saugiau, ir smagiau. Kol kas ši paslauga nemokama, bet ateityje svarstome galimybę liemenes nuomoti“, – atskleidė Palangos gelbėtojų vadas.

Neprižiūri vaikų

Klaipėdoje ir Neringoje bent jau kol kas neteko bausti paplūdimių lankytojų piniginėmis baudomis.

„Kas savaitę vykdome prevencinius reidus, drausminame ir informuojame žmones apie saugų elgesį prie jūros. Pastebime, kad poilsiautojų kultūra keičiasi į gera“, – sakė uostamiesčio savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki taip pat pripažino, kad poilsiautojai tampa drausmingesni.

„Gerokai sumažėjo girtaujančiųjų. Žmonės paplūdimiuose mažiau šiukšlina. Anksčiau per šiukšles ryte net smėlio nebūdavo matyti. Tačiau yra niuansų, kurie toliau kelia nerimą. Tai vaikų nepriežiūra. Tėvai elgiasi taip neatsakingai, kad kraupu stebėti. Prieini, drausmini, bet vis viena tą patį daro“, – teigė Klaipėdos gelbėtojas.

Jis pateikė ne vieną neatsakingumo pavyzdį. „Pavyzdžiui, plevėsuoja raudona vėliava, o tėvai stovi ant kranto ir žiūri, kaip maudosi jų vaikas. Užtenka stipresnės bangos, kad jis būtų nuneštas į jūrą. Būna dar baisiau: tėvai guli kopose, o vaikas vienas eina maudytis“, – pasakojo A. Siakki.

Gelbėtojas priminė, kokios vėliavos keliamos prie jūros ir ką jos reiškia. Jeigu geltona – maudytis pavojinga, rizika vidutinė. Raudonos ir geltonos spalvos vėliava informuoja, kad paplūdimio teritoriją saugo gelbėtojai, raudona – maudytis griežtai draudžiama. Yra ir žalia vėliava, tačiau lietuviškame paplūdimyje dėl Baltijos jūros jos niekada neišvysime. Žalia reikštų, jog maudytis saugu.

Neringos gelbėtojų vadas Gintaras Kuprys „Lietuvos žinioms“ teigė, kad plevėsuojančių vėliavų spalvų reikšmių žmonės vis dar neperpranta, ypač užsieniečiai.

„Lietuviams nuo senų laikų vis atrodo, kad draudžiama maudytis, kai plevėsuoja juoda vėliava. Bet tokios niekas nebekelia, nes vadovaujamasi Europos Sąjungos normatyvais. Dar daugiau nesusipratimų kyla su užsieniečiais, kurie nepaiso vėliavų. Vis dėlto pripažinsiu ir aš: pastaraisiais metais paplūdimių lankytojų kultūra tikrai pagerėjo“, – sakė jis.

Smogs dar labiau

Valstybė baudomis toliau sieks pažaboti ne tik nedrausmingus poilsiautojus paplūdimiuose, bet ir žvejus, vaikštančius ant ledo.

VRM parengtomis pataisomis siekiama sugriežtinti atsakomybę už nesaugų elgesį ant užšalusių vandens telkinių, taip pat už maudymąsi draudžiamose vietose, draudžiamu metu, pavartojus svaigalų. Siūlomos baudos – nuo 100 iki 500 eurų, už pakartotinius pažeidimus – nuo 500 iki 900 eurų.

Taip norima atgrasyti žmones elgtis neatsakingai, taip pat sumažinti riziką, kurią kaskart patiria gelbėtojai, ir gelbėjimo išlaidas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento skaičiavimais, gelbėjimo darbai vandenyje ar ant ledo kainuoja nuo 100 iki 1000 eurų. Išlaidos didėja, jei reikia pasitelkti daugiau pareigūnų, naudoti daugiau gelbėjimo technikos. Gelbėti skęstančiųjų ugniagesiai gelbėtojai per metus kviečiami kelis šimtus kartų: 2013 metais – 478, užpernai – 444, pernai – 320 kartų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"