TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Prie perėjų budės pašalpų gavėjai

2016 01 19 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Didinti eismo saugumą prie ugdymo įstaigų Alytaus miesto savivaldybė ėmėsi kiek neįprastomis, bet papildomų lėšų nereikalaujančiomis priemonėmis – pasitelkdama gaunančiuosius piniginę socialinę paramą.

Jau artimiausiomis dienomis 33 atrinkti ir apmokyti socialinės piniginės paramos gavėjai kas rytą pradės budėti prie pėsčiųjų perėjų šalia ugdymo įstaigų. Jų užduotis bus kontroliuoti vairuotojų ir pėsčiųjų judėjimą. Toks budėjimas truks iki pat mokslo metų pabaigos.

Kai kurie Alytaus mieste gyvenantys socialinės paramos gavėjai dirba ir pačioje savivaldybėje bei jai pavaldžiose įstaigose. Tuo metu kitos Lietuvos savivaldybės „pašalpininkams“ dažniausiai patiki nebent šluotas ir kastuvus, t. y siunčia dirbti nekvalifikuotų darbų.

Jau šią savaitę

Prie Alytaus miesto 16 sankryžų budėtojai stos šią savaitę. Kaip LŽ pasakojo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Vytuolis Valūnas, mokyklų vadovai paskyrė žmones mokyti paramos gavėjus ir kontroliuoti jų veiklą. Šiuo metu atrenkami tie, kurie galėtų budėti. Šie asmenys bus aprūpinti specialiomis šviesą atspindinčiomis liemenėmis ir turės „stop“ ženklą – specialią lazdelę. Jų užduotis bus stebėti pėsčiuosius ir vairuotojus, o prireikus – kontroliuoti eismą. Paramos gavėjai budės kiekvieną darbo dienos rytą po 35 minutes – nuo pusės aštuonių iki 8 val. 5 minučių. Vienu metu prireiks 33 žmonių, nes kai kuriose sankryžose jų budės po du, o kai kur – net po tris. Sankryžos, kuriose vyks budėjimas, jau parinktos. Tiesa, mokyklų atstovai, atsižvelgdami į situaciją, gatvių sąrašą galės koreguoti.

„Patirties organizuoti tokį budėjimą yra, nes kiekvienų mokslo metų pradžioje sankryžose budi mokyklų darbuotojai. Esame nupirkę liemenių, „stop“ ženklų, tad papildomų investicijų neprireiks“, – aiškino V. Valūnas.

Svarbiausia – pasitikėti žmonėmis

Pasak Alytaus miesto savivaldybės mero Vytauto Grigaravičiaus, tikimasi, kad budėjimas prie perėjų ugdys tiek pėsčiųjų, tiek vairuotojų dėmesingumą. „Tai bus dar vienas saugumo garantas. Galbūt laikui bėgant greičio mažinimas ir dėmesingumas taps instinktyviu eismo dalyvių elgesiu“, – vylėsi V. Grigaravičius. Meras neslėpė – toks eismo saugumo užtikrinimo būdas pasirinktas dėl to, kad jam nereikia investicijų, nes budėtojų išlaikymas savivaldybei nieko nekainuos.

Lietuvos socialinio žemėlapio duomenimis, praėjusiais metais Alytaus mieste 1000 gyventojų teko 47,3 socialinės paramos gavėjo. Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Sonata Dumbliauskienė LŽ tvirtino, kad tarp jų yra įvairių žmonių, todėl visuomenei naudinga veikla organizuojama taip pat labai įvairiai. „Atsižvelgiame į asmens kvalifikaciją. Juk žmogui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą ir įvairių gebėjimų, nepasiūlysi šluoti gatvių. Tai būtų nepagarba jam“, – pabrėžė S. Dumbliauskienė. Valdininkė pasakojo, kad kai kurie vadinamieji pašalpininkai įstaigose tvarko dokumentų bylas, o vasarą padeda švietimo įstaigoms pasirengti mokslo metams. Ji paminėjo atvejį, kai teisinį išsilavinimą turinti moteris už paramą parengė vienos įstaigos įstatus. Mokslus baigusiems ir pašalpos prašantiems jaunuoliams kartais taip pat pasiūloma pagelbėti Socialinės paramos skyriaus darbuotojams aptarnauti klientus, archyvuoti bylas. Paramos gavėjai siunčiami talkinti ir įvairioms nevyriausybinėms organizacijoms, Alytaus kolegijai.

„Štai ir šiandien paramos kreipėsi viena mergina. Susitarėme, kad visuomenei naudingą darbą ji galės atlikti mūsų skyriuje, – sakė S. Dumbliauskienė. – Tačiau yra ir tokių žmonių, kuriuos siunčiame rudenį grėbti lapų, o žiemą – kasti sniego.“

Pasitikėjimu netrykšta

Šiaulių mieste visuomenei naudingą veiklą organizuojančio Šiaulių švietimo centro Visuomenei naudingos veiklos organizavimo skyriaus vadovas Aleksandras Steponavičius pasakojo, kad didžiausią dalį paramos gavėjų sudaro kvalifikacijos neturintys gyventojai, todėl jiems dažniausiai siūloma tvarkyti miesto žaliąsias zonas. „Į gatves tų žmonių neleidžiame – net šluoti šaligatvių, nes nenorime, kad kiltų bėdų“, – neslėpė jis. A. Steponavičius pripažino, jog kvalifikuotiems specialistams bandoma ieškoti kitokios veiklos. Štai ilgametę naro patirtį turinčiam vyrui pasiūlyta padirbėti miesto baseine, mokantieji remontuoti būstus savo patirtį gali pritaikyti tvarkydami mokyklas, darželius.

Gana daug paramos gavėjų gyvena Rokiškio rajone (iš 1000 gyventojų pašalpą gauna 73,1). Šio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjas Vitalis Giedrikas tvirtino, kad kvalifikacijos reikalaujančių darbų „pašalpininkams“ beveik nėra. Todėl dažniausiai jiems siūloma imtis aplinkos tvarkymo darbų: žiemą – kasti sniegą, vasarą – pjauti žolę, tvarkyti kapines, rudenį – grėbti lapus. „Kitokių darbų beveik nėra. Na nebent kartais jų rankų prireikia dalijant labdarą arba teikiant kai kurias socialines paslaugas“, – pridūrė V. Giedrikas.

Kalvarijos savivaldybėje socialinę paramą gauna vos ne kas dešimtas gyventojas (iš 1000 – 94,2). Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis LŽ teigė, jog ir Kalvarijos mieste, ir seniūnijose įtraukiant paramos gavėjus į visuomenei naudingą veiklą beveik visada jiems pasiūloma tvarkyti aplinką. „Kitokių darbų, kvalifikuotų, nebūtų kam dirbti“, – pabrėžė Kalvarijos meras.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"