TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Priešnuodis prieš dviračių vagis

2016 04 08 6:00
Pixabay.com nuotrauka

Prasidėjus dviračių sezonui, šios transporto priemonės propaguotojai vėl primena, kad dviračių registravimas – apsauga nuo vasarą itin aktyvių ilgapirščių.

Lietuvos dviračių verso asociacijos (LDVA) duomenimis, šiuo metu šalyje registruota tik per 7,7 tūkst. dviračių, nors per metus jų parduodama arti 27 tūkst., ir šis skaičius auga. Jau penktus metus šalyje veikianti Dviračių registro sistema aiškiai rodo, kad per šią sistemą pavyko nustatyti daug nukentėjusių savininkų – atgaunamas kas aštuntas registruotas dviratis.

„Kuo didesnė registruotų dviračių bazė bus sukurta, tuo bus sunkiau vagims parduoti vogtas transporto priemones. Lietuvoje vis dar klesti šešėlinis dviračių verslas, nors žmonės prieš pirkdami dviratį per sukurtą duomenų bazę vis aktyviau tikrina, ar jis nėra pavogtas. Sistemos paslaugomis per pirmuosius jos gyvavimo metus nemokamai pasinaudota 61 239 kartus“, – LŽ sakė LDVA prezidentas Algimantas Paulikaitis.

Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Linas Vainius LŽ yra sakęs, kad dviratį nemokamai galima pažymėti ir bet kuriame policijos komisariate. Tačiau tam reikia pateikti ir dviračio pirkimo dokumentus.

Kaip tai veikia?

2012-aisiais sukurtame interaktyviame Dviračių registre galima užregistruoti kiekvieną – naują ar naudotą – dviratį, o kartu ir pasitikrinti, ar transporto priemonė nėra vogta. Dviračio registravimas jo savininkui šiuo metu kainuoja 4,5 euro. Šis mokestis mokamas tik vieną kartą visam dviračio naudojimo laikotarpiui.

„Dviratininkai raginami registruoti savo transporto priemones. Šis registras prieinamas ir policijai, ir vartotojams visoje Lietuvoje. Registro tikslas – užkirsti kelią dviračių vagystėms ir jų nelegaliam realizavimui. Sistema padeda pasitikrinti, ar planuojamas įsigyti naudotas dviratis nėra vogtas, taip pat sudaroma galimybė įrodyti dviračio nuosavybę, kai prarandami jo įsigijimą patvirtinantys dokumentai“, – pasakojo LDVA vadovas A. Paulikaitis.

Dviratį galima registruoti ir internetu, ir prie registro prisijungusiuose dviračių salonuose. Į registrą įtraukiama unikali transporto priemonės anketa su išskirtinėmis dviračio žymėmis: rėmo identifikacijos numeriu, savininko duomenimis, taip pat nuotrauka. Ant dviračio rėmo užklijuojami specialūs lipdukai su QR kodais. „Yra du – didesnis ir mažesnis – lipdukai. Didesnį rekomenduojame užklijuoti kuo matomesnėje vietoje, tarkime, ant rėmo, o mažesnį – kuo mažiau matomoje. Pavogęs taip lipdukais pažymėtą dviratį vagis didįjį nuplėš, nes jis skirtas prevencijai. O mažasis gali būti nepastebėtas ir vėliau padės demaskuoti vagį. Vis dėlto efektyviausia priemonė – registruoti unikalūs dviračio rėmų identifikacijos numeriai“, – pripažino LDVA vadovas.

Neregistruojami tik tie dviračiai, nuo kurių rėmų akivaizdžiai nutrinti identifikacijos numeriai, nes taip elgiamasi su vogtais daiktais. Jei to numerio išvis nėra, jį galima išgraviruoti. Atlikęs neilgai trunkančias procedūras registruoto dviračio savininkas tampa didžiulio tinklo dalimi: čia apie savo pavogtą transporto priemonę jis gali pranešti nedelsdamas, pasidalyti informacija apie jos dingimą, paprašyti pagalbos.

Grįžta pas šeimininkus

Pastarųjų metų praktika parodė, kad į savininkų rankas grįžta kas aštuntas pavogtas dviratis, kuris buvo registruotas sistemoje. Kaip tai vyksta, verta pailiustruoti pavyzdžiais. „Neseniai viename miestų į dviračių salono dirbtuves meistrui atvarė vogtą dviratį su… nepastebėtu mažuoju lipduku. Dviračio savininkas buvo jį gudriai užklijavęs vairo apatinėje dalyje, todėl ilgapirštis jo nepastebėjo, buvo nuplėšęs tik didįjį lipduką. Meistras, išvydęs paliktą lipduką, nuskenavo QR kodą ir susisiekė su šeimininku“, – pasakojo A. Paulikaitis. Išsiaiškinus, kad transporto priemonė nepriklausė tam, kuris ją atgabeno pas meistrą, vogtas daiktas buvo sėkmingai grąžintas šeimininkui.

Kitas atvejis buvo užfikuotas Plungėje. Ten policijai darant kratas vagišių būste buvo aptikti net keli dviračiai. Pareigūnai nurašė rėmų identifikacijos numerius, kreipėsi į Dviračių registro administratorius. Taip paaiškėjo, kad visi rasti dviračiai – vogti. Jie buvo grąžinti šeimininkams. Jei žmonės nebūtų registravę savo transporto priemonių, pareigūnai vargu ar būtų nustatę, kam priklauso dviračiai.

Beje, turguje vos ne kas antras pirkėjas sistemoje taip pat tikrina, ar parduodamas dviratis nėra vogtas, nurašęs rėmo numerį.

Beje, pasitaiko ir kitokių situacijų, kai dviračio registravimas tampa išsigelbėjimu jo savininkui. Pavyzdžiui, jeigu žmogus nebeturi dviračio įsigijimo dokumentų ir, prirakinęs jį viešoje vietoje, nebegali atrakinti spynos. Dviratininkė iš Vilniaus Vilma (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) ir jos vyras trumpam buvo pasijutę nusikaltėliais – jie buvo priversti aiškintis su policija vien dėl to, jog sunkiai galėjo įrodyti, kad dviratis be dokumentų iš tikrųjų yra jų nuosavybė. „Užstrigo mano dviračio spyna. Tuomet vyras atsinešė metalo pjūklelį ir prie prekybos centro ėmė pjauti spyną. Buvo iškviesta policija, teko labai ilgai vargti įrodinėjant, kad tai nebuvo dviračio vagystė, o savo dviračio išlaisvinimo operacija“, – juokėsi LŽ kalbinta vilnietė. Jei dviratis būtų buvęs registruotas, tokios painiavos nebūtų buvę, nes iškart būtų nustatytas tikrasis transporto priemonės savininkas.

Policija anksčiau skelbė, kad Lietuvoje kasmet pavagiama 1800–2500 dviračių, daugiausia – Vilniuje ir pajūryje. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyriaus viršininkė Rasa Bekėžienė LŽ patvirtino, kad dviračių vagystės, ypač vasarą, yra itin aktuali pajūryje problema, todėl jų prevencijai skiriama daug dėmesio. „Jau dabar, dar neprasidėjus vasaros sezonui, policijos pareigūnai vykdo reidus. Dviračių (beje, ir vertingų daiktų) žymėjimo sistema yra labai veiksminga. Dviračių savininkus raginame naudotis registro sistema, ji yra viešai prieinama, tad ir pareigūnai ja naudojasi“, – sakė ji.

Vagia visokius dviračius

Apsilankius Dviračių registro interneto svetainėje galima rasti viešų skelbimų apie pavogtas transporto priemones. Kaip rodo nukentėjusių žmonių pateikti duomenys, ilgapirščiai – neišrankūs, jie gvelbia ir vyriškus, ir moteriškus, ir vaikiškus, ir kalnų, ir hibridinius, ir plento dviračius.

Beje, vagysčių aplinkybės taip pat yra gana iškalbingos. „Vaiko dviratukas buvo prirakintas prie laiptinės turėklo. Apie 10 val. girdėjome garsus koridoriuje, bet manėme, kad vėl atvyko statybininkai, kurie tvarko stogą. Išėję iš namų apie 11 val. pamatėme, kad dviratuko nebėra. Nebebuvo ir spynos, kuria jis buvo prirakintas“, – rašė viena vilnietė. Kitas žmogus iš sostinės papasakojo apie žaibišką vagystę. „Prie Žalgirio stadiono apie 30 metų vyriškis, bėgdamas pro šalį, čiupo ten stovintį dviratį ir nuvažiavo. Išskirtinės dviračio savybės – sumontuoti du nikeliuoti purvasargiai“, – paskelbė jis sistemoje.

Skelbimų apie pavogtus dviračius yra nemažai. Daugiausia juos vagiama iš laiptinių, sandėliukų, garažų, rūsių, taip pat neapdairiai paliktus viešoje vietoje su spyna-trosu, kuris lengvai perkerpamas metalo žirklėmis.

Suvienys jėgas su olandais

Artimiausiu metu LDVA ketina pradėti derybas su panašią dviračių registravimo sistemą turinčia Olandija. Mat iš jos ir Danijos į mūsų šalį plūsta daugiausia vogtų dviračių. „Norėtume sujungti abiejų šalių Dviračių registro sistemas. To reikia, nes labai daug vogtų dviračių, ypač turguose, atkeliauja būtent iš minėtų šalių, o nesant bendros sistemos neįmanoma patikrinti, ar iš svečios šalies atgabentas dviratis nėra vogtas. Pagaliau reikia užkirsti kelią ir šešėlinei prekybai dviračiais Lietuvoje“, – pabrėžė A. Paulikaitis.

Oficiali legalių dviračių pardavimo statistika Baltijos šalyse iškalbinga. Pavyzdžiui, beveik 3 mln. gyventojų turinčioje Lietuvoje 2014 metais buvo parduoti 26 984 dviračiai, o vos 1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje – 23 247 dviračiai. „Įvertinus gyventojų skaičių abiejose valstybėse, galima suskaičiuoti, kiek dviračių teoriškai turėtume legaliai parduoti Lietuvoje per metus – apie 40 tūkst. dviračių. Tai atskleidžia šešėlinio verslo mastą. Įdomu ir tai, kad Estijoje turguose dviračio nenusipirksi, o Lietuvoje – kiek tik nori. Neabejotinai dalis jų yra vogti Lietuvoje arba užsienyje“, – įžvalgomis dalijosi LDVA prezidentas.

Jis pasakojo, kad Dviračių registro sistema vis plečiama, užmegztas glaudus bendradarbiavimas su daugelio apskričių policijos komisariatais. „Tačiau sistema finansuojama tik iš dviejų šaltinių: LDVA ir dviračių savininkų, sumokančių vienkartinį mokestį, o iš valstybės nuo pat 2012 metų negauta nė cento. Susisiekimo ir kitos ministerijos gyrė idėją, mūsų entuziazmą, tačiau tai buvo tik kalbos“, – teigė A. Paulikaitis. Jo manymu, Dviračių registro išlaikymas turėtų gulti ir ant verslininkų, ir ant dviračių savininkų, ir ant valstybės pečių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"