TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Prisikėlimo bažnyčios šventoriui tvarkyti - visos šalies aukos

2013 04 02 8:52
1922 m. kilo idėja Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį. / Erlendo Bartulio nuotraukos

Besibaigiant antrajai Šv. Velykų dienai per Lietuvos televiziją stebėdami tiesiogiai transliuojamą koncertą lietuviai Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriui sutvarkyti paaukojo daugiau nei 140 tūkst. litų. Dar apie 6000 litų skyrė žmonės, reginį stebėję pačioje bažnyčioje.

Dvi telefonų linijos, skirtos prisidėti prie kilnaus tinklo, veiks dar visą šią savaitę. Skambinantieji ar siunčiantieji SMS žinutę numeriu 1406 paaukos penkis, o numeriu 1407 - dešimt litų.

Reikia 4 milijonų

Pirmadienio vakarą rengtame pustrečios valandos trukusiame koncerte dainavo solistės Vaida Genytė, Rosita Čivilytė, Simona Radišauskaitė, solistai Vaidas Vyšniauskas ir Ramūnas Difartas, Kauno Burgundiškas choras, choras „Jaunystė“, styginių kvartetas, mažieji atlikėjai, grojo pučiamųjų orkestras „Ąžuolynas“, smuikininkas Vlhelmas Čepinskis, šoko baleto primarijus Nerijus Juška ir jo auklėtiniai, prima balerina Olga Konašenko.

Renginio metu buvo parodyti ir unikalūs filmuoti kadrai, kuriuos, tik pradėjus Kristaus Prisikėlimo bažnyčios atstatymo darbus, užfiksavo tuomet karjerą tepradedantis žurnalistas Gediminas Juodeika. Pagal juos buvo sukurtos ir vaizdo projekcijos, viso renginio metu rodytos ant šventovės sienų.

Koncertą rėmė Kauno arkivyskupijos kurija bei Kauno miesto savivaldybė.

Kelis kartus bažnyčioje jau repetavę žinomi Lietuvos atlikėjai ir chorai į paskutinį pasirengimą tiesioginei transliacijai susirinko pirmadienį 16 valandą. Per repeticiją svarbiausi kūriniai buvo atlikti po kelis kartus. Atlikėjams repeticijų ir koncerto metu vadovavo dirigentė, nuo 2002-ųjų Kristaus Prisikėlimo bažnyčios vargonininke dirbanti Danguolė Beinarytė. Ji kartu su choristais sudainavo ir keturias iš daugiau nei dvidešimties koncertui parengtų dainų.

Atsidėkodama už prisidėjimą prie kilnios misijos koncertą organizavusios VšĮ „Renginių kodas“ įkūrėjos dalyvius apdovanojo suvenyrais.

„Stengėmės, jog šaltoje bažnyčioje būtų užkandžių, saldumynų ir arbatos“, - sakė „Renginių kodo“ atstovė Jurgita Anusauskienė.

Didžiausios monumentalios architektūros bazilikinės bažnyčios Baltijos šalyse šventoriui sutvarkyti iš viso reikia maždaug 4 mln. litų. Architekto Eugenijaus Miliūno biuras iš pradžių buvo paskaičiavęs, jog suma bus maždaug dvigubai didesnė, tačiau, nusprendus bažnyčios prieigų įrengimui panaudoti akmenis, rastus rekonstruojant Juozapavičiaus prospektą, projektas atpigo. Pirmasis tvarkymo etapas įvertintas 2,9 mln. litų. Iš jų vieną milijoną tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Likusią sumą Kauno miesto savivaldybė skolinsis – kuo daugiau surinkta aukų, tuo mažesnė finansinė našta guls ant miesto biudžeto pečių.

Permaininga istorija

1922 m. kilo idėja Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti bažnyčią kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį. 1926 m. buvo įsteigta šventovės statybos taryba, vykdomasis komitetas, įregistruoti įstatai. Po dvejų metų paskelbtas bažnyčios projektų konkursas. Dar po metų Kauno miesto savivaldybė padovanojo bažnyčios statybai sklypą, esantį ant aukšto Žaliakalnio šlaito. Vieta parinkta taip, kad ji būtų matoma net iš atokesnių Kauno vietų.

Ilgai užtruko šventovės projektavimo darbai. Tik 1933-ųjų pavasarį projektą pagaliau pavyko patvirtinti. Naujajame projekte buvo sujungta modernumo, bažnytinė ir paminklinė dvasia. Prisikėlimo bažnyčia pradėta statyti tik 1934–aisiais. Per penkerius metus buvo baigti išorės darbai, tinkuojamos sienos viduje, ruošiamasi rengti interjerą.

Tačiau Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą apie tai, kad reikėtų darbus tęsti, nė negalvota. Priešingai, imta svarstyti, jog tuščiavidurį aukštą statinį reikėtų nugriauti. Situaciją savotiškai „išsprendė“ Stalinas. 1952 metais jis davė nurodymą Kaune steigti radijo aparatų gamyklą, o tam galima buvo pritaikyti bažnyčios pastatą. Padarius perdangas, sukurti net penki aukštai.

1989 metais buvo atkurtas Prisikėlimo bažnyčios Statybos komitetas bei taryba. 1997 metais dar statybų pastoliais apsuptoje bažnyčioje jau vyko pirmosios šv. Mišios.

2003-eji tapo lūžio metais. Buvo įregistruoti nauji šventovės atstatymo tarybos įstatai. Tų pačių metų vasarą arkivysk. Sigitas Tamkevičius ir tuometinis Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl greitesnio bažnyčios atstatymo. Reikšminga Kauno miesto savivaldybės parama 2004 metais ir valstybės skirtos lėšos 2005-aisiais padėjo sparčiai artėti prie darbų pabaigos. 2004 m. gruodžio 26 d. Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia iškilmingai pašventinta.

  

  

   

  

  

  

  

  

  

  

  

  

  

  

  

  

  

  

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"