Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Prisimenama svarbi istorija

 
Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Prienų rajone, Veiverių miestelyje įsikūrusios Antano Kučingio meno mokyklos vadovai primena svarbią Lietuvos istorinę datą – praėjo 150 metų nuo to momento, kai buvo įkurtas reikšmingas mūsų krašto švietimo ir kultūros židinys, pavadintas Mokytojų seminarija.

„Seminarija veikė tame pačiame pastate, kur dabar yra įsikūrusi meno mokykla. Žinodami jos istoriją negalime nepastebėti reikšmingos sukakties“, – sakė Antano Kučingio meno mokyklos direktorius Mindaugas Labanauskas.

Anot jo, apibūdinti Veiverių mokytojų seminarijos svarbą gali pakakti vien to fakto, jog iki Pirmojo pasaulinio karo ji buvo vienintelė lietuvių mokytojų rengimo įstaiga.

1866-ųjų metų pabaigoje Veiverių bažnytkaimyje, buvusiuose arklių pašto stoties rūmuose, įkurti pedagoginiai kursai, kurie 1872 metais pavadinti mokytojų seminarija.

Beveik nuo pat veiklos pradžios seminarijos auklėtiniai turėjo ištverti nemenkus išbandymus – carinė vyriausybė, siekdama kraštą kuo greičiau surusinti, draudė švietimo įstaigoje ir bendrabutyje šnekėtis lietuviškai.

Seminaristai privalėjo išmokti groti smuiku, veikė choras, nepilnas simfoninis orkestras. 1880 m. pastatyta estrada, kur įvairiomis progomis pristatytos programos, inscenizuoti dramos kūriniai.

Seminarijoje veikė nelegalus mokinių ratelis, buvo leidžiamas lietuviškas laikraštėlis „Laimės valandos“.

1905 metų pabaigoje seminaristai surengė streiką. Visi pasirašiusieji peticiją pašalinti iš mokymo įstaigos, o 37 seminaristai nuteisti po 3 mėnesius kalėti. Tačiau, nenusileisdami jaunuoliai surašė dar vieną platesnę peticiją ir įteikė vietos inspektoriui. Streiko dalyviai pasiekė laimėjimų – jiems leista kalbėti gimtąja kalba, padauginta lietuvių kalbos pamokų, paskirtas ją dėstęs mokytojas.

1915 m., artėjant frontui, seminarija persikėlė į Vilnių, vėliau į Charkovą.

1918 m. seminarija išleido paskutinę mokytojų laidą.

Per 52 gyvavimo metus joje pedagoginį darbą dirbti išmoko ir išsilavinimą įgijo 1025 mokytojai. Apie 800 baigusiųjų buvo lietuviai.

Veiverių mokytojų seminarija, anot M. Labanausko, yra svarbi visai Lietuvai. Nemaža dalis jos auklėtinių buvo pradinių klasių mokytojai, o kiti tapo žymiais visuomenės veikėjais, kaip, pavyzdžiui, operos solistas A. Kučingis, vienas teatro kūrėjų P. Kubertavičius, dailininkas A. Žmuidzinavičius, vidaus reikalų ministras K. Skučas.

1919 metais Veiverių mokytojų seminarijos patalpose įkuriama Veiverių progimnazija, o po keturiasdešimties metų čia atidarytas moksleivių bendrabutis. Nuo 1993 – ųjų pastate veiklą pradėjo vykdyti Antano Kučingio meno mokykla. Joje veikia fortepijono, smuiko, fleitos, akordeono, gitaros, elektroninių vargonų, keramikos specialybės.

„Mokytojų seminariją ir meno mokyklą jungia ne tik tos pačios patalpos. Prieš 150 metų įkurtoje ir prieš 98 –erius metus duris visam laikui užvėrusioje įstaigoje mokėsi A. Kučingis. Būtent šio talentingo operos solisto vardu ir pavadinome meno mokyklą“, – sake M. Labanauskas.

Šiuo metu po pamokų mokytis groti ateina 105 veiveriečiai.

Tų, kurie prisimintų mokytojų seminariją, pašnekovo teigimu, nebėra tarp mūsų.

„Todėl svarbu nepamiršti istorijos ir tęsti tradiciją. Į seminarijos sukakties minėjimą susirenkame kas penkerius metus“, – sakė M. Labanauskas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"