TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Prisiminė Baltijos jūros dugną

2016 07 02 6:00
Reliktinė pušis po vandeniu, jūroje ties Juodkrante, apie 6 kilometrus nuo kranto, 25 metrų gylyje. Tai medis iš užlieto miško, augusio prieš apie 11 500 metų. Vlado Žulkaus nuotrauka

Lietuvos povandeninis paveldas kol kas menkai apsaugotas – dar tik ruošiamasi įstatymu įpareigoti jūros dugno žvalgybos darbus atliekančius asmenis ir bendroves pranešti valstybės institucijoms apie aptiktus radinius .

Kol politikai kuria įstatymų pataisas, o mokslininkai renka kiekvieną žinią apie Baltijos jūros gelmėse aptiktus galimus kultūros paveldo radinius, vadinamieji juodieji archeologai nesėdi sudėję rankų – vis taikosi nugvelbti tai, ką gamta saugojo šimtmečius ar tūkstantmečius.

Apie 1870 metus nuskendusio, ties Palanga 24 metrų gylyje esančio laivo liekanų fragmentas./Vlado Žulkaus nuotrauka

Radinių nemažai

Per gegužės mėnesį Baltijos jūroje surengtą operaciją „Open Spirit 2016“, kurioje dalyvavo 19 karo laivų, 10 narų išminuotojų komandų ir kitų specialistų iš 14 NATO ir Aljanso partnerių šalių, aptikta ne tik nuo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų bei pokario likusių jūrų minų ir kitų sprogstamųjų užtaisų, bet ir trijų nuskendusių laivų liekanos.

Iš viso nuo 1997 metų, kai kariškiai Lietuvos vandenyse vykdo tarptautines išminavimo operacijas, rasta 13 nuskendusių laivų ir dviejų lėktuvų liekanos. Tarp šiemet rastų nuskendusių laivų gali būti ir vienas žinomiausių Pirmojo pasaulinio karo metų vokiečių laivų „Wilhelm Friedrich“. Jis 1916 metais susidūrė su rusų kariuomenės palikta mina.

„Jo ieškota labai ilgai. Nors žinotos apytikslės koordinatės, pagal jas laivo liekanų nebuvo galima aptikti. Ar tikrai ten jis, turės nustatyti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto Povandeninių tyrimų centro archeologai“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Laisvūnas Kavaliauskas: „Kai kada tik iš gandų sužinome, kad kažkur kažkas rasta, ar koks nors kolekcininkas gavo radinį galbūt iš konkretaus objekto Baltijos jūroje.“/Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Pranešti neprivalo

L. Kavaliauskas pripažino, kad atvejai, kai paveldosaugininkai informuojami apie radinius Baltijos jūroje, nėra dažni. Tai daro tik Klaipėdos universitetas, vienintelis regione galintis vykdyti oficialius Baltijos jūros dugno tyrimus, kariškiai ir kai kada – nardytojai mėgėjai.

Kitos tyrimus jūroje atliekančios organizacijos, žvejybinių laivų kapitonai bei kiti jūros naudotojai neįpareigoti teikti informacijos apie radinius jūros dugne. To nedaro ir projektus jūroje vykdantys investuotojai. „Kai kada tik iš gandų sužinome, kad kažkur kažkas rasta, ar koks nors kolekcininkas gavo radinį galbūt iš konkretaus objekto Baltijos jūroje“, – pasakojo KPD atstovas.

Anot jo, su pasienio tarnybomis susitarta, kad, patruliuodami ir žvalgydami Lietuvai priklausančią Baltijos jūros teritoriją, pareigūnai atkreiptų dėmesį ir į ilgėliau vienoje vietoje užsibūnančius laivus. Turint operatyvinės informacijos net rengtasi atlikti patikrinimus, bet, matyt, apie tai sužinojo tie, kurie norėjo kažko jūroje ieškoti plaukti, ir savo užmačių atsisakė.

L. Kavaliauskas neslėpė, kad jūroje besidarbuojančių „juodųjų archeologų“ ratas nėra toks platus, kaip besidarbuojančių sausumoje. Tačiau juos nustatyti, o ypač sulaikyti po vandeniu – labai sunku.

Skuba keisti įstatymus

Grupė parlamentarų neseniai įregistravo Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pataisas, kurios įpareigotų įvairių projektų Baltijos jūroje vystytojus, laivų kapitonus pranešti KPD apie naujai rastus jūros dugne objektus – galbūt povandeninį kultūros paveldą. Jie taip pat privalėtų finansuoti jūros dugne aptiktų objektų vertingųjų savybių nustatymo darbus, jei ketina imtis su tokiu paveldu susijusios veiklos. Informuoti būtų privaloma apie radinius ne tik Lietuvos teritorinėje jūroje, bet ir gretutinėje zonoje bei išskirtinėje ekonominėje zonoje, jūros rajono vidaus vandenyse bei kituose vidaus vandenyse.

„Manome, kad tokie reikalavimai jau pribrendo“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas.

Pasak jo, įstatymo pataisas Seimas turėtų svarstyti ir priimti rudens sesijoje. „Tai visiškai nepolitinis reikalas, todėl nematau jokių priežasčių, kodėl parlamentarai turėtų balsuoti prieš tokias pataisas, nebent būtų suinteresuoti mūsų povandeninio paveldo grobstymu“, – tvirtino R. Paliukas. Jis pažymėjo, kad pataisų priėmimas neturėtų būti atidėliojamas, nes bet koks delsimas gali brangiai kainuoti – Lietuvos povandeninis paveldas gali būti išgrobstytas ar suniokotas.

Vladas Žulkus: „Lietuvoje nardymas net prie saugotinų objektų visiškai nekontroliuojamas.“/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Ištyrinėta nedaug

R. Paliuko teigimu, šiuo metu įvairiais prietaisais išžvalgyta beveik trečdalis Lietuvos teritorinės jūros, apie šeštadalis gretutinės zonos ir tik nedidelė išskirtinės ekonominės zonos dalis. Mažiau negu 10 proc. jūros dugno ištirta siekiant identifikuoti povandeninį kultūros paveldą. Šie darbai atlikti Klaipėdos universiteto mokslo projektų ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto lėšomis.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius habilituotas daktaras Vladas Žulkus „Lietuvos žinioms“ aiškino, kad imtis priemonių apsaugant Baltijos jūros povandeninį paveldą skatina ne tik didėjantis „juodųjų archeologų“ susidomėjimas šiuo paveldu, bet ir tarptautinės konvencijos, prie kurių mūsų šalis jau yra prisijungusi. „Vis dėlto Lietuva šioje srityje nėra atsilikėlė tarp Baltijos šalių, bet niekas netrukdo labiau pasistengti“, – pabrėžė mokslininkas.

V. Žulkaus tikinimu, Baltijos jūroje yra labai daug dar neatrastų objektų. Tačiau kol kas jų apžiūra neorganizuojama, nors kitose šalyse, pavyzdžiui, Kroatijoje, apžiūrėti povandeninį paveldą galima organizuotų nardymų metu. Jų organizatoriai atsakingi už tai, kad objektas nebūtų niokojamas ar kitaip jam kenkiama.

„Lietuvoje nardymas net prie saugotinų objektų visiškai nekontroliuojamas“, – reziumavo V. Žulkus.

Pasak jo, Baltijos jūroje galima aptikti ne tik nuskendusių laivų, lėktuvų, bet ir tūkstančių metų senumo miškų, pakrantės gyvenviečių, tvenkinių liekanų, kurios yra 24–30 metrų gylyje po vandeniu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"