Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Prisimintas uosto nepriklausomybės įtvirtinimas

 
2017 02 28 14:19
Vidos Bortelienės nuotraukos

Tarptautinėje jūrų perkėloje paminėta 25 metų sukaktis, kai Lietuvos pasieniečiai iš sovietų kariuomenės perėmė pasienio kontrolę Klaipėdos jūrų uoste. Pasieniečių Garbės ženklais apdovanoti bebaimiai tų dienų dalyviai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) surengtame 1992 metų vasario pabaigos įvykių paminėjime prisiminta istorinė badavimo akcija, sulaukusi plataus atgarsio visuomenėje ir užkirtusi ginkluoto konflikto galimybę. O tai turėjo reikšmės tolesniam pasienio apsaugos kūrimuisi visoje Lietuvoje.

Dalyvauti renginyje buvo pakviesti šios akcijos dalyviai: buvęs Tarptautinės jūrų perkėlos direktorius Vytautas Vaičekauskas, pirmas VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Juozapas Algis Leišis, jo pavaduotojas Vincas Požarskas, buvęs Pasienio apsaugos tarnybos viršininkas Stanislovas Stančikas, taip pat jiems padėję tuometinis miesto tarybos pirmininkas Vytautas Čepas, miesto meras Benediktas Petrauskas, saugumo atstovas Algimantas Grublys, dabartinės teritorijos naudotojos KLASCO bei uosto direkcijos vadovai.

Pasak S. Stančiko, pakrančių apsaugos pasieniečiams, kaip ir kitoms rinktinėms visame Lietuvos pasienyje, buvo iškeltas uždavinys vasario 21 dieną perimti sovietų kariuomenės kontroliuojamas teritorijas ir patalpas. Rinktinės vadas J.A. Leišis pradėjo derybas dėl posto Tarptautinėje jūrų perkėloje. Rusijos pasienio tarnybos vietinė vadovybė negalėjo priimti jokių sprendimų, nes jos vadavietė buvo Rygoje, o politikoje tęsėsi chaosas. Per Klaipėdą vyko iš Europos išgabenama kariuomenė ir technika, dar ilgiau leisti, kad Lietuva nekontroliuotų šio proceso Tarptautinėje jūrų perkėloje, nebuvo galima. S. Stančikui atvykus į Klaipėdą, perkėlos viršininkas V. Vaičekauskas padėjo Lietuvos pasieniečiams patekti į patalpas ir nuraminti į juos koviniais šoviniais užtaisytus automatus atstačiusius sovietinius kariškius, paleidusiems į orą įspėjamuosius šūvius.

V.Vaičekauskas prisiminė griežtai pareikalavęs kariškių apleisti patalpas ir pareiškęs, kad jis yra perkėlos šeimininkas ir nutraukia patalpų nuomos sutartį. „Tuomet nebijojau, o dabar, kai prisimenu, suima baimė, kas galėjo nutikti“ , – žurnalistams apie tas akimirkas kalbėjo V. Vaičekauskas.

..

Užsidarę administracinėse patalpose, kurias iškart ėmė saugoti ginkluoti kareiviai, S. Stančikas, V. Vaičekauskas, J. A. Leišis ir V. Požarskas paskelbė bado akciją ir kelias dienas, atsisakę net siūlomos karštos arbatos, kad nebūtų apnuodyti ar užmigdyti, gėrė tik iš čiaupo vandenį.

Tarptautinės jūrų perkėlos direktorius Vytautas Vaičekauskas
Pasienio apsaugos tarnybos viršininkas Stanislovas Stančikas

..

Vyrai teigė, kad tuomet svarbus buvo ne pats badavimas, o tai, kad V. Vaičekauskui telefonu pavyko pranešti miesto vadovams apie akciją ir paskleisti žinią. Tuometinis miesto tarybos pirmininkas V. Čepas ir miesto meras B. Petrauskas su žiniasklaidos atstovais atskubėjo į perkėlą, tačiau Rusijos pasieniečiai jų į pastatą neįleido. Badaujančiuosius palaikė ir Klaipėdos bendruomenė, prie Rusijos pasieniečių pastato Gintaro g. 1 susirinkusi į piketą.

Tąkart spręsti konflikto atvykęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius susitiko su generolu V. Kostenka, šis perkėloje pažadėjo, kad postas artimiausiu metu bus perduotas.

Vasario 27 dieną paskutiniai Rusijos pasieniečiai paliko Jūrų perkėlos pasienio kontrolės postą.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"