TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Prisiminti Vyčio apygardos partizanai

2015 10 30 8:00
Žvakutės uždegamos Raguvoje kritusiems partizanams. Daivos Baronienės nuotrauka

Panevėžio rajono miestelių vietos, kuriose gulėjo okupantų išniekinti nukautų Vyčio apygardos partizanų kūnai, ketvirtadienį sutvisko žvakių liepsnelėmis. Laisvės kovotojams jas degė, partizanų dainas dainavo bei prisiminimų apie šias kovas klausėsi nemenkas būrys panevėžiečių, keliavusių pagerbti žuvusiųjų už Tėvynę. 

Vyčio apygarda, pokariu subūrusi 555 partizanus, žinoma kaip vienas iš ilgiausiai sovietiniam režimui besipriešinusių laisvės kovotojų darinys. Šiems vyrams teko grumtis su kone keturis kartus didesnėmis priešų pajėgomis, suburtomis sunaikinti šiuos laisvės kovotojus. Partizanų žūties vietas, kurios daugeliui jų yra tapusios kapinėmis, ir lankė panevėžiečiai. Žvakutės laisvės kovotojams sužibo Raguvoje, Vadokliuose, Ramygaloje, Krekenavoje.

Pelkėse – tautos žiedas

Pirmoji išvykusiųjų pagerbti partizanų stotelė – Raguva. Miestelio pašonėje, vietoje, kuri žinoma kaip Melinsko pelkė, šiuo metu stovi koplytėlė, pastatyta čia pokariu užkastiems, o vėliau, jau laisvos Lietuvos metais, perlaidotiems partizanų kūnams. Žuvusiųjų – dešimtys, visi jie buvo jauni vyrai. „Kaip matote, pelkėje buvo užkastas tautos žiedas“, – pabrėžė kovotojų pagerbti atvažiavusi Seimo narė Rasa Juknevičienė. Ji pabrėžė, jog telieka stebėtis kaip tauta, laisvės vardan paaukojusi pačius geriausius savo vyrus, apskritai dar gyva.

Vienas kelionės dalyvių Petras Vanagas papasakojo apie Melinsko pelkėn atgulusį savo dėdę. Vyriškis prisiminė, kad jo dėdė, užėjus okupantams, buvo vos devyniolikos. Pašauktas į sovietų armiją, kaip ir daugelis bendraamžių, suskubo nuo jos slapstytis, nes nepanoro būti okupacinės kariuomenės kareiviu. Pamatęs, kad vien slapstytis neprasminga, jaunas vyras išėjo į partizanus ir ten, kovodamas už šalies laisvę, padėjo galvą, o priešų buvo užkastas pelkėje.

Okupacinės prievartos liudininkas

Antroji stotelė – Vadokliai . Juose Vyčio apygardos partizanams pastatytas skulptoriaus Gedimino Karaliaus monumentas vaizduojantis Vytį. Šiame miestelyje Vyčio apygardos partizanai vykstant karui užpuolė milicijos būstinę ir išlaisvino jaunuolius, kalėjusius už tai, kad slapstėsi nenorėdami tarnauti okupacinėje kariuomenėje. Pabrėžta, kad šios apygardos partizanai buvo pelnę aplinkinių žmonių pasitikėjimą, o sužeistiems jiems pagalbą slapta teikė Panevėžio ligoninė. Turimomis žiniomis, pasipriešinimo okupacijai laikmečiu ligoninėje gydyta per devyniasdešimt žmonių, turėjusių šautines žaizdas.

Ramygaloje, pagrindinėje miestelio aikštėje, šalia skulptoriaus Kazimiero Kisielio sukurto paminklo laisvės kovotojams žodį taręs buvęs partizanas Bronius Juospaitis prisipažino pats gulėjęs šioje aikštėje su septyniomis kulkomis kūne. Devyniasdešimties metų sukaktį netrukus švęsiantis buvęs kovotojas teigė vadovavęs 18-os vyrų būriui, su kuriais drauge buvęs išduotas. Juos apsupę sovietų kareiviai aštuonis vyrus nušovė, sumetę į roges atvežė į Ramygalą ir išmetė miestelio aikštėje. Drauge su kitais aikštėje buvo numestas ir stipriai sužeistas B. Juospaitis, nes manyta, kad jis nebegyvas. „Tačiau baudėjai atkreipė dėmesį, kad ant žuvusių kovotojų veidų nukritusios snaigės užkloja veidus, o ant mano veido – ištirpsta“, – sakė B. Juospaitis. Taip paaiškėjo, kad jo būta dar gyvo. Tuomet sunkiai sužeistas ir sąmonės netekęs B. Juospaitis buvo nugabentas į ligoninę, gydytas, po to tardytas, teistas, jam buvusi paskirta mirties bausmė, kuri vėliau pakeista įkalinimu lageryje. Dabar šis žmogus yra gyvas patirtos okupacinės prievartos liudininkas.

Kovotojui – ilgiausių metų

Kelionę partizanų žūties vietomis panevėžiečiai baigė Krekenavoje. Prie miestelio centre partizanams pastatyto paminklo Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkas Martynas Teresas pabrėžė, jog paskutinis Vyčio apygardos partizanas žuvo 1956-ųjų rugsėjį.

Visiems žuvusiems kovotojams kelionėje skambėjo giesmės ir maldos už juos, o likusiems gyviems buvusiems kovotojams, tarp jų – ir iš mirties nagų išplėštam B. Juospaičiui sudainuota „Ilgiausių metų“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"