Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Pustrečio amžiaus laivo liekanos vilioja turistus

 
Merkinės laivo liekanų ištraukimo iš Nemuno 2001 metais akimirkos./ Kultūros paveldo centro archyvo nuotrauka
Merkinės laivo liekanų ištraukimo iš Nemuno 2001 metais akimirkos./ Kultūros paveldo centro archyvo nuotrauka

Šilinėje (Jurbarko r.) įsikūrusi Panemunių regioninio parko direkcija gali didžiuotis eksponuojamais laivo likučiais – mokslininkai nustatė, kad jiems – 260 metų. Šiuos, taip vadinamo Merkinės laivo likučius tarp kitų eksponatų regioninio parko lankytojai gali išvysti direkcijos patalpose, kuriose anksčiau laikydavo arklius ir vežimus.

Jau ne vienerius metus jurbarkiečių saugomo eksponato amžių buvo nutarta išsiaiškinti sumanius pastatyti jo analogą. Tam reikėjo atlikti laivo likučių dendrochronologinį tyrimą.

Dendrochronologė dr. Rūtilė Pukienė ištyrusi 5 pavyzdžius, nustatė, jog medžiai laivui statyti buvo nukirsti 1757 m. rudenį – 1758 m. pavasarį.

Vytinės tipo laivai buvo gaminami iš šviežios medienos, vadinasi, laivas turėjo būti pastatytas vėliausiai po metų, kai buvo nukirsti medžiai.

Šio laivo liekanos į Panemunių regioninį parko direkciją, įsikūrusią buvusioje Šilinės karčiamoje, prieš penkiolika metų atkeliavo iš Merkinės apylinkių, kur jis buvo rastas buvusio Merkinės uosto teritorijoje.

Anot archeologų ekspedicijai vadovavusio archeologo Zenono Baubonio, pirminiai duomenys apie spėjamą Merkinės uostą buvo gauti dar 1992 metais, kai vaikščiodami nusekusio Nemuno pakrante Dzūkijos nacionalinio parko darbuotojai pastebėjo molą, o užutėkyje – kyšančias medinio laivo liekanas.

Po to ne kartą šias liekanas apžiūrinėjo archeologai, kol buvo nutarta jas iškelti. Kartu su Lietuvos archeologais povandenininkais šio darbo ėmėsi ir Lenkijos Torūnės N. Koperniko universiteto mokslininkai.

Pagal iškeltas laivo dugno liekanas, kurios buvo 0,77 m ilgio bei 0,22 m pločio, buvo nustatyta, kad tai yra plokščiadugnis upinis laivas, priskiriamas krovininių valčių kategorijai – vytinėms.

Pagrindinė jų paskirtis – gabenti krovinius.

Tokia išvada padaryta ištyrus dugno lentų sandarinimo būdą – dugno lentos sukabintos geležinėmis kabėmis. Archeologo Z. Baubonio teigimu, tokia upinių laivų statybos technika yra labai sena ir buvo naudojama jau pirmaisiais mūsų eros amžiais.

Archeologai tiksliai nustatyti laivo likučių amžių negalėjo – nepakako duomenų. Buvo svarstoma, kad laivas galėjo plaukioti XVII amžiuje, tačiau jame rastos įkaltos vinys leido daryti prielaidą, kad jis galėjo būti ir XIX amžiaus statinys. Mat vinys atsirado tik XIX amžiaus pirmojoje pusėje.

Šią mįslę įminė dendrochronologinis liekanų tyrimas, patvirtinęs, kad laivas galėjo būti padirbintas apie 1757–1758 metus. Tik vėliau ne kartą remontuotas, paliekant itin tvirtai padarytą dugną.

Pasak Panemunių regioninio parko direktoriaus Mindaugo Janušonio, po konservacijos laivo liekanos jų ekspozicijoje pristatomos nuo 2014 metų. „Manėme, kad šioms liekanos yra apie šimtas metų. Tačiau tikrai nesitikėjome, jog jos gali būti vienmetės su mūsų smukle, kurioje esame įsikūrę – ji pirmą kartą paminėta 1753 metais“, – kalbėjo M. Janušonis, tikėdamasis, kad šis unikalus eksponatas į parko lankytojų centrą pritrauks dar daugiau turistų, kurių ir taip kasmet gausėja.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"