TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

R. Malinauskas: vaikų namų reformoje svarbiausios ne naujos darbo vietos

LŽ archyvo nuotrauka

Nors planuojamai vaikų namų reformai kai kurios savivaldybės gali ir nepritarti, svarbu pabrėžti, kad ja nesiekiama sukurti naujų darbo vietų. Taip teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. 

„Svarbiausi turi būti tie žmonės, ypač jaunimas, vaikučiai, kurie pakliūva į tokias sąlygas. Turime pirmiausia galvoti apie juos. Druskininkuose labai pasitvirtino savarankiško gyvenimo namai, kurie yra įsteigti mūsų kaimiškose vietovėse. Praktiškai tokie yra ir mieste, galbūt šiek tiek kitaip teikiantys paslaugas“, – tvirtina jis.

Jam antrina ir Alytaus savivaldybės tarybos narys Algirdas Gataveckas, kurio nuomone, vaikų globos namų skirstymas į mažesnes įstaigas nesprendžia problemos, nes reikia siekti, kad vaikams būtų suteikta globa ir tokiu būdu būtų investuojama į jų ateiti. „Iš karto reikėtų imti jautį už ragų ir spręsti tą problemą, lyg investuojant į tuos vaikus, jų ateitį, kad jie negyventų už mokesčių mokėtojų pinigus“, – tvirtina A. Gataveckas.

Pagal Vyriausybės parengtą programą, iki 2020 m. Lietuvoje institucijose globojamų vaikų turėtų sumažėti, o kai kuriuose regionuose – ir visai nelikti, atsisakius didžiausių vaikų globos namų, kad juose globojami vaikai gyventų mažesnėmis grupėmis ir šeimynomis.

Vaikų namai Druskininkuose pradėti naikinti prieš dešimtmetį

Druskininkų savivaldybė iš kitų išsiskiria tuo, kad joje nėra vaikų globos namų. R. Malinausko, Druskininkai jau prieš daugiau kaip 10 metų savo socialinėje strategijoje numatė veiklos kryptis, kad vaikai nebūtų apgyvendinami globos namuose.

„Buvo numatomas ir dienos centrų, socialinės pagalbos, švietimo pagalbos vystymas, rūpinamasi užimtumu, įsteigtos specialios įstaigos. Rezultatas gana neblogas. Apie 40 vaikučių yra surasta globa mūsų bendruomenėje. [...] Šiuo metu penki vaikučiai yra laikinai išvežti. Iš jų trim šiuo metu taip pat ruošiama prieglauda ar jų susigrąžinimas į mūsų bendruomenę – grąžinimas giminėms ar tiesiog įvaikinimas, kad ir ne giminaičių“, – sako R. Malinauskas.

Jis akcentuoja, kad itin didelė problema, egzistuojanti tiek visoje Lietuvoje, tiek Druskininkuose – globos suteikimas vaikams, turintiems psichinę ar fizinę negalią. Meras prognozuoja, kad tai bus didžiausia problema visoje Lietuvoje. R. Malinauskas atkreipia dėmesį, kad dažniausia problemos, dėl kurių svarstoma atimti globos teises, kyla kaimo vietovėse, kur gyventojai susiduria su mažo užmokesčio, darbo trūkumo ar priklausomybių problemomis.

„Ten klausimai turi būti sprendžiami seniūnų, socialinių darbuotojų jau vietos bendruomenėje, seniūnijoje. Tai – vienas iš pagrindinių uždavinių. Visada sakau – žmogus turi būti suinteresuotas. Jeigu nuo to nepriklauso darbo užmokestis ar jo požiūris į gyvenimą, svetimą žmogų, tada tai jau bus problema. Pats lengviausias būdas – atsiradus tam tikroms problemoms, paimti tą vaikutį ir jį patalpinti valstybiniuose ar kitokį juridinį statusą turinčiuose globos namuose. Problema kaip ir išspręsta, bet neišspręsta būtent to žmogaus asmeninė problema“, – teigia R. Malinauskas.

Alytaus vaikų namuose gyvendavo ir 200 vaikų

Priešinga padėtis nei Druskininkuose yra susidariusi Alytuje. Šiame mieste įkurti didžiausi vaikų namai Lietuvoje, kuriuose šiuo metu gyvena apie 150 vaikų. Juose kartu su broliu dvyniu užaugęs A. Gataveckas prisimena, kad seniau juose gyvendavo ir dar daugiau vaikų – 200.

„Nėra lengva [gyventi vaikų globos namuose – LRT.lt], ypač tiems vaikams, kurie nori ramesnio gyvenimo, pailsėti po pamokų ar užklasinės veiklos. Sunku rasti vietą, nes vienoje grupėje kartais būna net 15 vaikų“, – sako A. Gataveckas.

Kadangi Alytaus savivaldybės tarybos nariai buvo inauguruoti tik ketvirtadienį, A. Gatavecko teigimu, dar nebuvo spėta aptarti, kokių veiksmų bus imtasi dėl Alytaus vaikų globos namų.

„Dar tik skirstome į komitetus, bet pro mano akis šis klausimas tikrai nepraeis, nes 20 metų toje srityje gyvenu ir „nardau“. Pažiūrėsime, kaip tą problemą spręsime. Tai nėra lengvas uždavinys. Manau, įmanoma jį įgyvendinti su dideliais norais, alytiškių pagalba“, – įsitikinęs Alytaus savivaldybės tarybos narys.

Jo nuomone, anksčiau siūlyta galimybė vaikų namus išskirstyti į mažesnius namus, nėra tinkama, nes tai neišsprendžia esminės problemos, kad be globos auga daug vaikų. „Iš karto reikėtų imti jautį už ragų ir spręsti tą problemą, lyg investuojant į tuos vaikus, jų ateitį, kad jie negyventų už mokesčių mokėtojų pinigus“, – tvirtina A. Gataveckas.

R. Malinauskas: kai kurios savivaldybės gali prieštarauti

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas R. Malinauskas pripažįsta, kad kai kuriose savivaldybėse gali būti asmenų, suinteresuotų vaikų namų veikimu. Jo įsitikinimu, svarbiausia akcentuoti, kad programa, kurią planuojama įgyvendinti, nesiekiama sukurti daugiau darbo vietų.

„Svarbiausi turi būti tie žmonės, ypač jaunimas, vaikučiai, kurie pakliūva į tokias sąlygas. Turime pirmiausia galvoti apie juos. Druskininkuose labai pasitvirtino savarankiško gyvenimo namai, kurie yra įsteigti mūsų kaimiškose vietovėse. Praktiškai tokie yra ir mieste, galbūt šiek tiek kitaip teikiantys paslaugas“, – tvirtina R. Malinauskas.

Jo teigimu, savarankiško gyvenimo namai veikia tokiu principu, kad savivaldybė kaimiškoje vietovėje įsigyja būstą ir į jį perkelia šeimą. Jei šeimai puikiai sekasi atsistoti ant kojų, jai gali būti suteikta galimybė išsipirkti būstą už tą sumą, už kurią jį nupirko savivaldybė. R. Malinauskas tikina, kad savivaldybėje jau yra ir sėkmingų tokios praktikos pavyzdžių.

Kadangi Savivaldybių asociacijos vadovo kėdę R. Malinauskas turės užleisti po maždaug mėnesio, jis svarsto negalėsiantis Druskininkuose pasiteisinusių programų pasiūlyti įgyvendinti kitose savivaldybėse. Tačiau meras tikina, kad patirtimi miestas visada pasiryžęs dalintis.

„Mes visada atviri, [neslepiame] ką veikiame, kaip veikiame. Jeigu kažkas domėsis, tikrai galime ir parodyti, ir pristatyti. Viskas priklauso nuo toje socialinėje srityje dirbančių žmonių, pradedant seniūnijomis ir baigiant savivaldybės skyriumi ar departamentu“, – nurodo R. Malinauskas.

D. Pūras: tokio didelio proveržio dar nebuvo

Pasak Neformalios nevyriausybinių organizacijų koalicijos už vaiko teises nario prof. Dainiaus Pūro, iki šiol tokio proveržio požymių vaikų globos namų srityje neteko matyti.

„Šiaip tų bangų yra buvę jau ne viena, bet jos būdavo labai greitai nuslopinamos globos įstaigų lobistų. Dabar panašu į tikrą „pavasarį“. Žinoma, visų prima, labai gera prezidentūros iniciatyva. Tikimės, kad ši gera permainų dvasia pagaliau įsitvirtins ir ministerijose, ir savivaldybėse. Žinoma, kad visuomenė, kuri, iki šiol, sakyčiau, buvo abejinga, užims aiškią poziciją, kad Lietuvoje vaikai turi teises gyventi šeimose, o ne gyventi įstaigose dėl to, kad jos kažkada buvo sukurtos“, – teigia D. Pūras.

Jo tvirtinimu, pastaruosius 25 metus nė viena nauja valdžia nesiryždavo pradėti reformų, nes tikindavo, jog per valdymo laikotarpį jos nebus įgyvendintos. Profesorius sutinka, kad tai – labai svarbios permainos, kurias, tinkamai jų nesuplanavus, galima sukompromituoti. Todėl, D. Pūro manymu, turėtų būti atsižvelgta į kitų šalių patirtis ir į pagalbą pasitelkti ekspertai bei nevyriausybinės organizacijos.

„Nevyriausybinės organizacijos ir ekspertai labai nori, kad ministerijos įsiklausytų į tarptautinę patirtį, kurios niekas taip gerai nežino, kaip nevyriausybinės organizacijos“, – sako D. Pūras.

Profesoriaus nuomone, būtina investuoti į naują infrastruktūrą, šiuo metru vaikų namuose dirbančius specialistus apmokyti dirbti su šeimomis ir paskatinti globoti ne vaikų namus, o pačius vaikus. Tokiu būdu, D. Pūro įsitikinimu, veikla taps skaidresnė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"