TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Radžio tėvas - prieš ramygaliečius

Ramygaloje po kalėjimo apsigyvenusį dainininko Radžio tėvą taip pat Radžį Aleksandrovičių vietos žmonės įtaria kurstant vietos čigonus blogiems darbams.

Pusantro tūkstančio gyventojų turinčioje Ramygaloje, Panevėžio rajone, čigonų yra apie pusšimtis. Ilgus metus neblogai su jais sutarę ir net čigoniškas dainas prie laužo drauge traukę ramygaliečiai priversti pripažinti, kad pastaruoju metu jų bendravimas su šiais žmonėmis pasikeitė iš esmės.

Ramygaliečiai tvirtina, kad čigonai juos nuolat apvagia, niokoja jų namus. Vietos žmonėms labai nemalonu ir tai, kad jie be perstojo kaulija išmaldos, o jos negavę gąsdina prakeiksmais. Ramybės nebeliko net Ramygalos bažnyčioje, joje besirenkantys čigonų būriai kelia erzelį ir trukdo melstis. Dėl neįtikimai pasikeitusio čigonų elgesio Ramygalos gyventojai linkę kaltinti prieš keletą metų iš įkalinimo įstaigos paleistą ir miestelyje gerokai įsismarkavusį dainininko Radžio tėvą, jo bendravardį Radžį Aleksandrovičių.

Nesutramdomi kaimynai

Vakar LŽ kalbintos Ramygalos centre besibūriavusios moterys, paklaustos apie vietos čigonų elgesį, iškart ėmė mosuoti rankomis iš pasipiktinimo. "Per juos visai nebeturim ramybės", - tikino Genovaitė. Moteris ėmė vardyti, kiek daiktų iš jos namų yra išnešę čigonai, tačiau skaudžiausia jai buvo tada, kai net pavogė gimsiančiai dukrytei suruoštą naujagimės kraitelį.

Genovaitei pritarusi Vanda pabrėžė, kad pastaruoju metu į namus įsilaužę čigonai esą ne tik juos apvagia, bet ir suniokoja likusius daiktus. "Dėl jų nei gatve nepraeisi, nei savo namuose ramybės turėsi", - atsiduso moteris. Pasak ramygalietės, jau nebestebina ne tik gatvėje nuolat įžūliai pinigų prašinėjančios, bet ir keliskart per dieną į namus besibeldžiančios čigonės su čigoniukais. Anot moterų, ramybės nėra ir bažnyčioje, kur jie kelia didžiulį triukšmą, o čigoniukai esą po šventovę drįsta net riedučiais važinėti.

Tai, kad šios bendruomenės nariai iš tiesų pasidarė nesutramdomi, LŽ patvirtino ir Ramygalos seniūnas Valdas Chirvas. Jis piktinosi, kad šie žmonės, kurių Ramygaloje yra apie pusšimtis, niekada nieko nėra dirbę. Tačiau jie turi nemažai vaikų, tad gauna nemenkas pašalpas ir vis tiek elgetauja. Taip pat jie aprūpinami socialiniais būstais, į namus jiems pristatoma malkų.

Ir anksčiau ramygaliečiai kartkartėmis pasiskųsdavo, kad rado išmelžtą karvę arba paimtą glėbį svetimų malkų. Tačiau tokio siaubo, kai randami nusiaubti namai, nebuvo girdėti. Seniūnas LŽ pasakojo, kad jam yra tekę iš bažnyčios dėl netinkamo elgesio išvesti čigonų tautybės vyrą, šūkaujantį apie jo žeminamą orumą.

V.Chirvas LŽ teigė organizavęs komisiją, pokalbio kvietęsis tarp čigonų autoritetą turintį R.Aleksandrovičių ir net gavęs jo pažadą sudrausminti tautiečius. Tačiau viskas ir liko tik kalbomis. Seniūnas prisipažino ir pats, ir kiti ramygaliečiai įtariantys, kad R.Aleksandrovičius, daug metų su pertraukomis praleidęs kalėjime, ne tik netramdo savo tautiečių, bet net pats juos kursto.

Siūlė keisti požiūrį

Ramygalos seniūniją prižiūrintis vyresnysis policijos tyrėjas Rimantas Stakauskas taip pat pripažino, kad R.Aleksandrovičiui atsiradus Ramygaloje jo tautiečių nusikalstamumas gerokai padidėjo. Pareigūnas LŽ žurnalistei parodė ant savo darbo stalo gulinčius net keturis pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl netinkamo čigonų elgesio. Pareigūno teigimu, nustatyta, kad daugiausia žalos vietos gyventojams yra padarę čigoniukai paaugliai. Esą jiems neabejotiną įtaką daro iškalbus ir teisinių žinių turintis, autoritetą tarp čigonų įgijęs dainininko Radžio tėvas.

R.Aleksandrovičiaus iškalba netrukus įsitikino LŽ korespondentė. Vyriškis neslėpė esąs neformalus čigonų lyderis, ginantis jų interesus. Tačiau, pasak jo, tai daryti nelengva, nes lietuviai prieš juos neigiamai nusiteikę. Jo žodžiais "čigonams atitenka tik tai, ko nebereikia lietuviams". R.Aleksandrovičius taip pat pasiguodė gyvenantis seniūnijos jam parūpintuose namuose, bet šie tokie "nugyventi", kad juose joks lietuvis ilgai neištvertų. Taip pat jis esą priverstas tenkintis maistu "iš labdaros".

Vyriškis LŽ sakė viešai keliantis šias problemas, apie tai kalbantis su savo tautiečiais. Tačiau, anot jo, tai nereiškia, kad jis čigonus kursto kokioms nors revoliucijoms. "Jei lietuviai nebūtų nusiteikę prieš mus, lengviau būtų ir jiems, ir mums", - teigė R.Aleksandrovičius. Jis tikino, kad iš prigimties laisvę mėgstantys čigonai vargu ar pasikeis, tad siūlė lietuviams keisti savo nuostatas čigonų atžvilgiu ir patiems pasistengti gražiai su jais sutarti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"