TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Raginimams persivadinti gimnazija nepasiduoda

2016 03 09 6:00
Šiemet sueina 70 metų, kai Šiaulių J. Janonio gimnazija pavadinta šiuo vardu. LŽ archyvo nuotrauka

Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis pasigirstančius raginimus keisti jos pavadinimą vadina politizuotais. Jis įsitikinęs, kad Lietuvoje gyvenimas būtų gerokai šviesesnis, jei ir šiais laikais rastųsi tokių jaunuolių, koks buvo J. Janonis.

Šiemet sueina 70 metų, kai Šiaulių J. Janonio gimnazija pavadinta šiuo vardu. Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovo Raimundo Balzos manymu, vienai seniausių Lietuvos gimnazijų, kurioje mokėsi broliai Vileišiai, Biržiškos ir daug kitų didelę įtaką tautos gyvenimui turėjusių žmonių, vadintis J. Janonio vardu yra akibrokštas. Tuo metu gimnazijos direktorius R. Budraitis didžiuojasi, kad tiek metų ji išlaikė šį pavadinimą.

Rimas Budraitis: "Jis nieko bloga Lietuvai nepadarė. Tai buvo talentingas žmogus, eilėmis į žmones prabilęs apie socialinį neteisingumą." /J. Janonio gimnazijos nuotrauka

Pavadinimu didžiuojasi

LŽ kalbintas R. Budraitis pabrėžė, jog jo vadovaujama ugdymo įstaiga yra išleidusi tiek daug garsių asmenybių, kad jų vardais būtų galima pavadinti kone visas šalies mokyklas. „Prisimindami vieną ar kitą žymų buvusį gimnazistą, žmonės man siūlo atsisakyti esamo gimnazijos pavadinimo ir ją pervadinti kito žmogaus vardu. Tačiau to daryti nesirengiame“, – sakė gimnazijos direktorius. Anot jo, ugdymo įstaigos bendruomenė laikosi pozicijos, kad J. Janonis buvo puikus poetas, su savojo meto blogybėmis nesitaikstantis jaunuolis, maištininkas, kuriam sovietmečio ideologai jau po jo mirties prikabino proletariato šauklio ir bolševikų dainiaus etiketes.

„J. Janonis – ne koks nors Feliksas Dzeržinskis ar Vincas Mickevičius-Kapsukas. Jis nieko bloga Lietuvai nepadarė. Tai buvo talentingas žmogus, eilėmis į žmones prabilęs apie socialinį neteisingumą“, – aiškino R. Budraitis.

Jis apgailestavo, kad šiandienos žmonės nemoka atsirinkti vertybių ir vadovaujasi sovietinių ideologų primestais šablonais, kurių vienas – J. Janonį vadinti proletariniu poetu. „Nebūkime neklystantys ir nesistenkime sumenkinti žmonių, kurie mums yra sektini pavyzdžiai“, – kalbėdamas apie J. Janonį ragino gimnazijos direktorius. Jis tikino, kad J. Janonį kaip sektiną pavyzdį šiandienos jaunimui įvardijo ir šio poeto 120-ųjų metinių proga gimnazijoje neseniai vykusios konferencijos pranešėjas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius Mindaugas Kvietkauskas.

Neįmanoma išbraukti iš istorijos

Humanitarinių mokslų daktaras M. Kvietkauskas LŽ tvirtino, kad J. Janonis – labai talentingas, didelių galimybių poetas, kurio eilėraščių neįmanoma išbraukti iš lietuvių literatūros istorijos. „Tai aukštų idealų, aukšto tikėjimo žmogus, savotiškas maištininkas, veržliai ieškojęs savojo gyvenimo kelio, tikėjęs gražesne, šviesesne visuomene“, – pabrėžė jis. M. Kvietkauskas aiškino, jog aukšti idealai ir tikėjimas geresne ateitimi J. Janonį išties buvo suvedę su bolševikais, kurių skelbiamomis tiesomis jis tikėjo. „Yra išlikę žodžiai, pasakyti Amerikoje gyvenusios J. Janonio sesers Emilijos, kad jei žinotų, į ką bolševizmas išvirto po revoliucijos, jos brolis turėtų apsiversti karste“, – kalbėjo instituto vadovas.

M. Kvietkausko teigimu, jei žmogų vertintume vien pagal politines pažiūras, neturėtume pamiršti, kad ir kitas Šiaulių gimnazijos auklėtinis Mykolas Biržiška, kurį žinome kaip 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarą, XX amžiaus pradžioje buvo kairiųjų pažiūrų, priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai ir dalyvavo revoliuciniuose mitinguose.

„J. Janonio gimnazijos pavadinimo keitimas reikštų, kad mes, lietuviai, bijome maištingų, savo nuomonę turinčių, ją ginančių žmonių ir juos pasmerkiame užmarščiai“, – pabrėžė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius.

Supainiotos vertybės

Iš Šiaulių kilęs Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, humanitarinių mokslų daktaras Dangiras Mačiulis įsitikinęs, kad bet kurios, juolab – jaunąją kartą ugdančios įstaigos pavadinimas – jos idealų atspindys. „Todėl man keistokai atrodo mokykla, kuri yra išugdžiusi tiek garsių asmenybių, o savuoju pavadinimu lygiuojasi į proletarų poetą, kuris, beje, netgi jos nebaigė dėl prasidėjusio Pirmojo pasaulinio karo“, – sakė istorikas.

D. Mačiulis pabrėžė, jog 1946-aisiais priimtas sprendimas buvusią Šiaulių berniukų gimnaziją pavadinti J. Janonio vardu išties buvo politinis. „70 metų nepakeistas mokyklos pavadinimas tapo savotišku jos prekės ženklu. Esu įsitikinęs, kad J. Janonio vardu ši Šiaulių gimnazija vadinasi ne todėl, kad šio žmogaus vardas jos bendruomenei būtų tikrai brangus, įkvepiantis, įpareigojantis siekti aukštų idealų, o vien todėl, kad jis tapo įprastas, todėl patogus“, – dėstė mokslininkas.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius R. Balza LŽ teigė, jog visą atkurtos nepriklausomos Lietuvos laikotarpį jį stebino, kad gilias tradicijas turinti, daug iškilių asmenybių išugdžiusi Šiaulių gimnazija vadinama J. Janonio vardu.

Jis prisipažino apstulbęs, kai neseniai išgirdo, kad rengdamasi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, kuris bus minimas 2018 metais, Šiaulių valdžia puoselėja idėją ant J. Janonio gimnazijos sienos pritvirtinti atminimo lentą su keturių signatarų, kurie mokėsi šioje gimnazijoje, pavardėmis. „Ar suprantate, apie ką kalbama? Nepriklausomybės Akto signatarams skirta lenta – ant J. Janonio vardo gimnazijos!“ – piktinosi R. Balza. Šią gimnaziją yra baigę 1918-ųjų Vasario 16-osios akto signatarai Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, Alfonsas Petrulis ir Jonas Vileišis. Muziejaus vadovo manymu, bandymai įrodinėti, kad J. Janonio vardas gimnazijai dera, yra tikrasis vertybių painiojimas, rodantis, kokie nebrandūs esame ir kokia menka mūsų savimonė.

Užmirštamas poetas

Janoniečiais – taip save vadina esami ir buvę J. Janonio gimnazijos auklėtiniai – galima vadinti ją baigusius rašytojus Juozą Paukštelį, Juozą Grušą, ministrus Konstantiną Šakenį, Dainių Trinkūną, Šarūną Birutį, politiką Ramūną Karbauskį, dainininką Virgį Stakėną.

„Esu 120-osios laidos janonietis ir didžiuojuosi, kad man teko mokytis šioje senas tradicijas turinčioje mokykloje. Neabejoju, kad mane išugdė kaip Lietuvos patriotą. O savąjį patriotizmą įrodžiau drauge su kitais žmonėmis su ginklu rankose budėdamas prie parlamento. Mano ginklas tuomet buvo gitara“, – LŽ sakė V. Stakėnas. Jis teigė svarstantis, ar vienos seniausių Lietuvos gimnazijų pasirinkimas vadintis J. Janonio vardu tinkamas, ar ne visai.

J. Janonio vardu sovietmečiu buvo pavadinta ne tik Šiaulių, bet ir Biržų gimnazija. Ji šiuo metu yra susigrąžinusi senąjį „Saulės“ gimnazijos pavadinimą. Šios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Marija Jonėnaitė LŽ pasakojo, jog vos spėję Lietuvą okupuoti sovietai drauge su vietos talkininkais 1940-aisiais „Saulės“ gimnazijai parinko iš Biržų rajono kilusio J. Janonio vardą. Antrojo pasaulinio karo ir vokiečių okupacijos metu J. Janonio vardas buvo ištrintas iš gimnazijos dokumentų, o 1956 metais – vėl grąžintas. Tad J. Janonio vardu biržiečiai ugdymo įstaigą vadino iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, o paskui susigrąžino „Saulės“ vardą.

„Prisimenu, kad būta siūlymų gimnaziją pavadinti buvusių jos mokinių – poeto Bernardo Brazdžionio ir partizano Broniaus Krivicko – vardais, tačiau vėl jai sugrąžinti J. Janonio vardą turbūt niekam nė į galvą neatėjo“, – sakė pedagogė. Anot jos, gimtajame Biržų krašte J. Janonis tampa užmirštas, neprižiūrima nyksta jo gimtinė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"