TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Rakinama Klaipėdos priešistorės skrynia

2015 07 16 6:00
Archeologų komanda po 4 metų pertraukos grįžo tyrinėti kuršiškąja Klaipėda vadinamo komplekso netoli Žardės piliakalnio. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Uostamiesčio pietinėje dalyje, laukuose netoli kuršiško Žardės piliakalnio, jau savaitę pluša archeologai. Jie pradėjo kasinėti vieną iš senovės baltų gyvenviečių.

Intriguoja jau pirmieji radiniai: atkastos didžiulio, mažiausiai 1800 metų senumo puodo šukės, priešistorės laikų židinys. Klaipėdos universiteto (KU) archeologų komanda darbuosis iki pat vasaros pabaigos, planuojama ištirti iki 1,4 ha plotą. Ankstesni tyrimai nustebino net daug mačiusius mokslininkus, tad ir šįmet gali laukti ne viena staigmena.

Pirmieji radiniai

Pačiame Klaipėdos miesto pietiniame pakraštyje, už Jūrininkų prospekto, plyti apie 500 ha ploto archeologinis rezervatas. Jis yra itin reikšmingas tyrinėjant uostamiesčio priešistorę, nes geležies amžiuje abipus dabar numelioruotos Smeltalės upės buvo įsikūręs visas viduramžių miestas. Jį karūnavo trys trikampiu išsidėsčiusios kuršių pilys.

Skaičiuojama, kad skirtingu laikotarpiu nuo pat pirmojo tūkstantmečio prieš Kristų iki XIV amžiaus archeologiniame komplekse buvo mažiausiai 9 gyvenvietės. Vieną jų prieš savaitę ėmė tyrinėti KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkai. „Kasinėjame vienoje iš senovės gyvenviečių, buvusioje ūkinės, gamybinės paskirties zonoje. Šioje vietovėje kūrėsi vien kalviai, puodžiai, todėl ją net vadiname geležies amžiaus laisvąja ekonomine zona. Čia buvo kasama ir plaunama rūda, lydoma geležis: tikra gamybinė viduramžių erdvė“, - LŽ pasakojo archeologė Ieva Masiulienė.

Ieva Masiulienė.

Mokslininkų komanda šiuo metu tyrinėja apie 7 arų plotą. „Jau aptikome pirmojo tūkstantmečio prieš Kristų - 3-iojo mūsų eros amžiaus puodo šukių „lizdą“. Šukės – didžiulės, storasienės, tad restauratoriai galės atkurti visą indą. Radome ir židinio vietą su kadaise specialiai padaryta prieduobe, skirta židiniui išvalyti“, - pasakojo I. Masiulienė. Ji pridūrė, kad pirmieji radiniai byloja apie priešistorės žmonių pėdsakus tiriamame plote, todėl kasinėjant toliau žemė gali atverti dar ne vieną staigmeną.

Šiaurės vikingų diaspora

Mažai kas žino, kad pirmajame tūkstantmetyje ir antrojo pradžioje žmonės kūrėsi prie Smeltalės upės. Ten gyvenimas virte virė dar gerokai anksčiau, nei Livonijos ordinas pastatė Memelburgo pilį ir įkūrė viduramžių miestą.

Nuo 1990 metų periodiškai, nors ir ne kasmet vykstantys archeologiniai kasinėjimai Žardės piliakalnio aplinkoje vis atskleidžia naujų, iki tol nežinotų faktų. Paaiškėjo, kad žmonės pietinėje dabartinio uostamiesčio dalyje gyveno dar nuo akmens amžiaus (čia spėjama buvus medžiotojų stovyklaviečių).

Skandinavų kalavijų makščių apkaustai.

„Kai pradėjome kasinėti, net neįtarėme, kad kompleksas yra toks didelis ir svarbus. Čia skirtingos archeologų komandos randa vis ką nors nauja, netikėta. Ateityje, manau, Žardės piliakalnis ir jo aplinka turėtų būti panaudojami visuomenės švietimui, gal net rekreacijai, istoriniam pažinimui“, - LŽ pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius, archeologas dr. Jonas Genys.

Bene labiausiai intriguojanti detalė - paties J.Genio aptikti Skandinavijos vikingų pėdsakai. „Pasirodo, kuršiai ne tik kariavo su šiaurės vikingais, bet ir įsileido juos į savo namus. Vienoje iš Žardės gyvenviečių prie Smeltalės upės aptikome mažiausiai 20 metrų ilgio IX-XII amžiaus vadinamąjį ilgąjį vikingų namą. Jo konstrukcija, poliai buvo nebūdingi kuršiams, - pasakojo jis. - Kasinėdami netoli Žardės piliakalnio esantį Bandužių kapinyną taip pat radome skandinavų vikingų pėdsakų: įkapių, nebūdingų kuršiams. Aptikti ir skandinaviški papuošalai, tik jiems būdingi kalavijų makščių apkaustai. Šios detalės atskleidžia, kad baltų ir skandinavų vikingai tam tikru laikotarpiu Žardėje gyveno drauge. Galbūt net buvo laidojami viename kapinyne“, - intrigavo J. Genys.

Neišsemiami klodai

Vieną įdomiausių radinių netoli tos vietos, kur dabar vyksta kasinėjimai, rado ir archeologė I. Masiulienė. 2011 metais buvo iškastas unikalus vikingų laikotarpio rentinis šulinys. „Jis yra VII-VIII amžiaus, pagamintas iš ąžuolo ir beržo medienos. To šulinio vanduo buvo naudojamas geležies rūdai plauti. Rūdos čia netrūko, nes prieš tūkstantį metų dabartinėse pievose buvo pelkynai, tyvuliavo lagūniniai ežeriukai, tekėjo dabar Smeltale vadinama Žardupė ir Kretainis. Deja, ši aplinka jau neatpažįstamai pakitusi“, - pasakojo I.Masiulienė.

VII-VIII a. šulinys.

Ji pridūrė, kad viduramžiais Klaipėdos pietuose stovėjo ne tik Žardės, bet ir Laistų bei Gibišių pilys - savotiškas tripolis. „Tai buvo viduramžių miestas, prekybos ir amatų centras, todėl nenuostabu, kad randame labai daug dirbinių iš Romos imperijos, Skandinavijos. Manome, kad mūsų dar laukia ir didžioji intriga: surasti vikingų uostą prie Smeltalės upės. Toks tikrai ten buvo, nes esame aptikę laivų kniedžių“, - mintimis dalijosi dr. J.Genys.

Archeologai senovės gyvenvietėse netoli Žardės piliakalnio yra aptikę daug geležies lydymo krosnelių, vadinamų rudnelėmis, pėdsakų. Atlikus vienos rudnelės radioaktyviosios anglies tyrimus paaiškėjo, kad protėviai geležį pasigaminti iš pelkių rūdos mokėjo V-II amžiuje prieš Kristų.

Aptikta ir gintaro žaliavos, akmenų rūdai smulkinti, galąstuvų, geležinio kalvio kūjo dalis, net XIV amžiaus sidabrinio pinigo, vadinamo ilguoju, fragmentas.

„Žardės, Laistų piliakalniai ir gyvenviečių aplink juos kompleksas dar slepia daugybę neatrastų lobių ir neatverstų kuršiškos Klaipėdos istorijos puslapių. Reikia pažinti ne tik Ordino įkurto miesto - Klaipėdos - istoriją, bet ir baltiškąją jo priešistorę“, - akcentavo MLIM direktorius J.Genys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"