Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Ramadanas pagal lietuvišką saulėtekį

 
2017 06 10 10:00
Į Kauno mečetę, pasislėpusią už Ramybės parko, vietos musulmonai vakarais susirenka melstis, o kartais poros iš Ruklos pabėgėlių centro atvyksta pas imamą įforminti santuokos. Vytautės Gaižauskaitės nuotrauka

Ne vienam lietuviui islamas dabar pirmiausia asocijuojasi su teroro aktais. Be internete ir televizorių ekranuose mirgančios neigiamos informacijos, dažnas mažai ką žino apie musulmonus. O juk jie gyvena šalia mūsų ir kaip tik dabar švenčia ramadaną.

Nedidelė Totorių gatvelė atkampioje Kauno centro dalyje vėlyvais birželio vakarais pagyvėja. Maždaug pusšimtis šventiškai pasipuošusių žmonių šioje miesto vietoje – labai daug. Būtent tiek jų sueina į baltą pastatą su kupolu – Kauno mečetę, pasislėpusią už Ramybės parko. Dauguma tų žmonių nuo pat ryto nieko nevalgę, nors į juos pažvelgę apie tai nė nepagalvotume. Atrodo mįslinga? Nieko labai nepaprasto čia nėra – musulmonams šventą ramadano mėnesį dieną nevalia valgyti, gerti, užsiimti kitokiais kūniškais malonumais. Kai nusileidžia saulė, visa tai vėl galima daryti, bet tik iki saulėtekio.

Pažiūrėk, ar jau saulėlydis

„Tokio režimo privalome laikytis pagal saulėlydį ir saulėtekį kiekvienos vietos laiku, – aiškina Sofianas Okatas, Kauno musulmonų sunitų bendruomenės pirmininkas. – Pavyzdžiui, negalime vadovautis saulėtekio laiku, skelbiamu įprastame lietuviškame kalendoriuje. Juk jame nurodyta, kada saulė teka Vilniuje, o mes esame Kaune.“

Kauno mečetėje ant sienos kabo specialus astronomų sudarytas kalendorius, leidžiantis nustatyti tikslų saulėtekio ir saulėlydžio laiką kiekvienoje vietovėje. Tai padeda tikintiesiems išvengti nuodėmės.

Du trečdalius Kauno musulmonų bendruomenės sudaro studentai iš musulmoniškų kraštų. Jie studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų ir Kauno technologijos universitetuose.

Kad geriau suprastume, kaip tai svarbu musulmonams, verta žinoti, jog net nelabai dievobaimingose posovietinėse Centrinės Azijos šalyse mobiliojo ryšio operatoriai ramadano mėnesį siūlo specialią, dažniausiai nemokamą paslaugą – SMS žinutėmis išsiunčia saulėtekio ir saulėlydžio kalendorių, pritaikytą prie abonento buvimo vietos.

Tamsoje valgyti galima

Žinoma, pusšimtis žmonių, kurie vakarais susirenka Kaune mečetėje, toli gražu nėra visa šio miesto musulmonų religinė bendruomenė. Tai asmenys, kurie dalyvauja vakarinėse ramadano pamaldose, prasidedančiose po saulėlydžio. „Čia saulei nusileidus valgome ir šventinę vakarienę – maisto atsivežame iš miesto centre esančio tadžikų virtuvės restorano“, – pasakoja S. Okatas.

Tokios vakarienės Kaune vyksta kasdien nuo gegužės 27-osios – tą dieną, stojus jaunam mėnuliui, šiemet prasidėjo ramadanas. Jis truks iki birželio 24-osios. Tačiau tai neturi nieko bendra su saulėgrįža. Tiesiog šiemet būtent tą dieną, mėnuliui sugrįžus į jaunatį, ramadano mėnuo baigsis.

Ramadanas – tai mėnuo, skirtas paminėti laikui, kai pranašui Mahometui buvo atvertas Koranas. Dauguma yra girdėję, kad Koranas – musulmonų šventasis raštas. Ne visiems žinoma, jog ten daug vietos skiriama ir Alacho pranašui, kurį esame įpratę vadinti Jėzumi. Tiesa, musulmonai jo gyvenimą traktuoja šiek tiek kitaip negu krikščionys. Pirmiausia, tiki, kad jis buvo ne Dievo sūnus, o tik – pranašas. Antra, musulmonai netiki, jog Alachas leido savo pranašui mirti ant kryžiaus. Tiesiog Dievas paleido miglą, kuri užtemdė budeliams protą. Tos miglos apkvaitinti jie įsivaizdavo, kad nukryžiuoja žmogų, kurį Alachas paprasčiausiai pasiėmė.

Bendruomenės pradžia – Lietuvos totoriai

Musulmonų bendruomenei Kaune priklauso iki 400 žmonių. Tiesa, vietos gyventojai jau sudaro gal tik dešimtadalį jos narių. Ir tik dalis tų vietinių yra Lietuvos totoriai – tauta, kuri daugiau kaip prieš šešis šimtmečius įsikūrė Lietuvoje kartu su savo tikėjimu ir įėjo į Lietuvos istoriją. Tai jie drauge su žemaičiais Žalgirio mūšyje atliko tą lemtingą atsitraukimo manevrą, po kurio smogė iškrikusioms kryžiuočių gretoms.

Tačiau didžiąją dalį Kauno musulmonų bendruomenės, bene du trečdalius, sudaro studentai iš musulmoniškų kraštų. Jie studijuoja Lietuvos sveikatos mokslų ir Kauno technologijos universitetuose. Jaunimo atvyksta iš daugelio musulmoniškų kraštų – iš Libano, Maroko, Egipto, Sirijos, taip pat iš Indijos, Pakistano, Saudo Arabijos. Tai vaikinai, smarkiai pakeitę demografinę bendruomenės sudėtį. Dėl to net teko šiek tiek koreguoti pamaldų organizavimą. Mat moterys mečetėse tradiciškai meldžiasi atskirai nuo vyrų, balkone. Kaune dalį mečetės balkono teko atiduoti apačioje nebetelpantiems vyrams, o moterys pasitraukė į užuolaidomis atitvertą balkono gilumą.

Tarp bendruomenės narių nėra žmonių iš Ruklos pabėgėlių centro. Jie nevažiuoja (galbūt neturi galimybių) į pamaldas Kaune, tik kartais – paprastai maždaug porą kartų per metus – poros atvyksta pas Kauno imamą įforminti santuokos. Tokia religinė santuoka pagal Lietuvos įstatymus pripažįstama valstybės institucijų. Kauno musulmonų bendruomenė stengiasi neužmiršti savo bendratikių, yra vežusi labdaros ir į Ruklą – žaislų vaikams bei kitų panašių dalykų.

Dar viena specifinė bendruomenės dalis – iš Centrinės Azijos šalių atvykstantys vyriškiai, kurie paprastai verčiasi prekyba automobiliais. Jie tampa savotiškais migruojančiais maldininkais – lankosi pamaldose, kol verslo reikalais būna Lietuvoje, po pertraukos vėl sugrįžta.

Bendruomenės pirmininkas mano, kad vargu ar reikėtų tikėtis didelio Kauno musulmonų bendruomenės gausėjo. Greičiau vietos gyventojų tik mažės.

Beje, Kauno mečetės imamas Abdullah Belge'as į Kauną atvyko pagal sutartį su Turkijos ambasada. Jam, Turkijos piliečiui, kuris Kaune pareigas eis penkerius metus, būtent Turkijos ambasada moka atlyginimą ir buto nuomą.

Kauno mečetė yra vyriausiojo Lietuvos dvasininko muftijaus Romo Jakubausko rezidencija. Tačiau tai nesuteikia jai kokio nors ypatingo statuso. Aukštesnį statusą turi tik trys mečetės pasaulyje – Mekoje, Medinoje ir Jeruzalėje, šventajame musulmonų mieste, iš kurio į dangų žengė pranašas Mahometas.

Maldos namai buvo lemtingi

S. Okatui Kauno mečetė yra lemtinga. Vaikinas, kuris pagal ERASMUS programą atvyko mokytis Alytaus kolegijoje, būtent čia sutiko savo būsimąją žmoną – Lietuvos totorę. Iš pradžių jie abu išvažiavo gyventi į vyro gimtinę Prancūziją, vėliau grįžo į Lietuvą. Sofianas dabar vadovauja įmonei, kuri užsiima arabų kalbos mokymu internetu. Be to, bendruomenė per demokratiškus rinkimus jį iš dviejų kandidatų išrinko vadovu.

Paklaustas, ar sunku Lietuvoje būti musulmonu, Sofianas šypteli: „Lietuviai labai tolerantiški. Jūs turite mažumų tradiciją, gal todėl, kad patiems teko būti mažuma, okupuota kitos šalies. Tarkime, Prancūzijoje visai nesvarbu, kokiai mažumai tu priklausai, esi traktuojamas tik kaip Prancūzijos pilietis.“

Pasak pašnekovo, musulmonų moterys dėl galvos apdangalų visada patraukia daugiau dėmesio negu vyrai. Bet jis nemano, kad tas dėmesys susijęs su pykčiu, paprastai – tiesiog su smalsumu.

O kai baigsis ramadanas, prasidės Eid-al-Fitr šventė. Tada visos Lietuvos musulmonai lankys vieni kitus, dovanos vaikams dovanas. Daugelis rinksis į Vilniaus rajone, Keturiasdešimt Totorių kaime, esančią mečetę. Ten vyks šventė, pamaldos ir vakarienė, susitiks giminės ir pažįstami. Vaikai varžysis, kuris geriau moka Koraną, geriausieji gaus dovanų. Bus linksma.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"