TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Raseinių įvykiai – pretekstas keisti įstatymus

2016 03 05 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo nariams siekiant numatyti sąlygas, kurioms esant vienos ar kitos savivaldybės valdymą lengviau galėtų perimti Vyriausybė, politologai perspėja, kad tai tikrai neišspręs konfliktų vietos valdžioje, tik dar labiau paaštrins savivaldos problemas.

Parlamentarai siūlo taip pakeisti Vietos savivaldos ir Laikino tiesioginio valdymo savivaldybių teritorijose įstatymus, kad tiesioginį valdymą būtų galima įvesti net ir tais atvejais, kai vietos politikai du mėnesius nesutaria, kas turi vadovauti kokiai nors savivaldybės tarybos komisijai. Esą taip būtų užkirstas kelias įvairioms dabar galiojančių teisės aktų nuostatų interpretacijoms, o vietos politikai galbūt greičiau rastų politinį kompromisą nesutarimų sukėlusiais klausimais.

Du mėnesiai derybų

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) nariai – „darbietis“ Valentinas Bukauskas, socialdemokratai Milda Petrauskienė ir Albinas Mitrulevičius, konservatoriai Vincė Vaidevutė Margevičienė bei Algis Strelčiūnas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovaujanti Vanda Kravčionok – įregistravo Vietos savivaldos ir Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymų pataisas.

Be kita ko, parlamentarai siūlo, kad savivaldybės teritorijoje įvesti laikiną tiesioginį valdymą reikėtų ne vien tais atvejais, kai išrinkta nauja savivaldybės taryba per du mėnesius nepaskiria vicemero ar savivaldybės administracijos direktoriaus, bet ir tuomet, kai to nepadaro atstatydinus arba atsistatydinus šiems politinio pasitikėjimo pareigūnams. Taip pat – jei per du mėnesius nesudaro savivaldybės tarybos komitetų, komisijų ir nepaskiria jų pirmininkų.

Išvengs dviprasmybių

Šiuo metu dviejų mėnesių terminas taikomas tik naujos kadencijos savivaldybės tarybai. Tačiau įstatymu nenustatytas terminas, per kurį turi būti paskiriamas vicemeras ar savivaldybės administracijos direktorius, jei šias pareigas ėjusių asmenų įgaliojimai nutrūksta anksčiau numatyto laiko. Nereglamentuoti ir mero įgaliojimai tais atvejais, kai merijos valstybės tarnautojas skiriamas laikinai eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Be to, nenustatyta teisė merui, kai jis išrenkamas savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiu, siūlyti savivaldybės tarybai atleisti žmones, einančius administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo pareigas, ir siūlyti į jas kitus asmenis. „Norime patikslinti įstatymą, kad jame nebūtų jokių abejonių keliančių nuostatų, – pabrėžė Seimo VVSK pirmininkas V. Bukauskas. – Griežtesnės įstatymo normos neleis kilti įvairioms interpretacijoms, kai manoma, jog laikinai eiti savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas asmuo gali net iki tarybos kadencijos pabaigos.“

Šiuo metu galiojančiame Laikino tiesioginio valdymo įstatyme yra numatytos konkrečios aplinkybės, kurioms esant Seimas turi teisę 6 mėnesiams savivaldybėse įvesti tiesioginį valdymą. Tai gali būti padaryta Vyriausybės siūlymu, jei savivaldybės taryba savo veiksmais kėsinasi į valstybės teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką arba šiurkščiai pažeidinėja Konstituciją ir įstatymus, jei pusmetį nerengiami tarybos posėdžiai. Siūlyti savivaldybės teritorijoje įvesti tiesioginį Vyriausybės valdymą turi teisę ir Seimo VVSK, bet tik tais atvejais, kai Vyriausioji rinkimų komisija pakartotinių rinkimų į savivaldybės tarybą rezultatus pripažįsta negaliojančiais. Taip pat tuomet, kai savivaldybės taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu jos teritorijoje.

Vers ieškoti kompromisų

Prieš porą mėnesių parlamentaras Remigijus Ačas registravo Seime kitokias Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Jo manymu, jei meras ilgiau nei mėnesį nepateikia kandidatų į vicemerus ar savivaldybės administracijos direktorius, arba jei taryba mero pasiūlytoms kandidatūroms nepritaria, savivaldybės tarybai reikėtų sudaryti galimybę juos skirti daugiau kaip pusės visų tarybos narių siūlymu. R. Ačas neneigė, jog tokią pataisą įregistravo dėl Raseinių rajone kilusio politinio nesutarimo tarp savivaldybės tarybos politinės daugumos ir šio rajono mero „darbiečio“ Algirdo Griciaus.

V. Bukauskas irgi neslėpė, kad savo siūlomomis pataisomis siekia nutraukti politinę konfrontaciją Raseiniuose. Mat pirmadienį speciali Raseinių rajono savivaldybės tarybos komisija paragino pradėti procedūrą dėl Raseinių mero A. Griciaus pašalinimo iš pareigų. „Tarp tiesiogiai išrinktų merų ir tarybų daugumos tvyro įtampa dar aštuoniose savivaldybėse, todėl metas užkirsti kelią vietos politikų tuščioms politinėms ambicijoms“, – tvirtino Seimo VVSK pirmininkas V. Bukauskas.

Tačiau politologas Bernaras Ivanovas teigia, jog priešprieša tarp tiesiogiai išrinktų merų ir savivaldybių tarybų daugumos tik įrodo, kad tiesioginiams merų rinkimams buvo netinkamai pasirengta. Jo nuomone, reikėtų „sistemiškai tvarkyti visą savivaldą reglamentuojančią teisinę bazę, o ne mechaniškai infiltruoti atskiras naujoves“. „Širvintose, Raseiniuose ir kituose didesniuose ar mažesniuose miestuose tvyrančios konfrontacijos galima išvengti tik kryptingai reformuojant visą vietos savivaldos instituciją“, – kalbėjo B. Ivanovas. Anot politologo, naivu tikėtis, kad problemas leis išspręsti didesnė galimybė įvesti tiesioginį valdymą. Esą tai tik dar labiau gali jas paaštrinti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"