TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Reanimuotuose rūmuose muziejui vietos nebus

2016 05 27 6:00
Restauruoti Paežerių dvaro rūmai nuo šeštadienio lauks lankytojų, tačiau tolesniems restauravimo darbams preliminariai reikėtų dar beveik 3 mln. eurų. Kazio Kazakevičiaus (LŽ) nuotraukos

Po ne vienus metus trukusios restauracijos Sūduvos regiono puošmena ir pasididžiavimas – Vilkaviškio rajone esantys Paežerių dvaro rūmai atvėrė duris lankytojams. Tačiau vienoje gražiausių Lietuvoje išlikusių rezidencijų muziejininkai nebešeimininkaus.

Reprezentacinėse rūmų salėse atkurta aristokratų rezidencijos aplinka, ekspozicijose pasakojama apie šių rūmų sumanytojus, architektus, statytojus. Tačiau dabar rūmuose nebeliko vietos Vilkaviškio krašto muziejaus ekspozicijoms, kurios iki restauracijos užėmė dalį rūmų patalpų.

Tarsi naujai gimę

Rūmai pastatyti 1795–1799 metais, valdant didikui Simonui Zabielai. Vėliau dvaras buvo perleistas didikams Gavronskiams, kurių paskutinė atstovė Ana Komar-Gavronskienė dvarą 1938 metais pardavė Nepriklausomybės Akto signatarui Jonui Vailokaičiui. Karo metais jame šeimininkavo vokiečiai, o pokariu pastatas buvo nacionalizuotas.

Vėlyvojo baroko, pereinančio į klasicizmą, stiliaus Paežerių dvaro rūmai statyti pagal architekto Martyno Knakfuso projektą, ne kartą buvo rekonstruoti bei atnaujinti. Mat būta ir laikotarpių, kai juose gyveno ne dvarininkai, o vištos – pokario metais kai kurie gyventojai rūmus buvo pavertę ūkinės paskirties statiniu. Priešpaskutinį kartą rūmai buvo tvarkyti 1979–1981 metais, o atgavus Nepriklausomybę tik buvo panaikinta jų avarinė būklė, kad pastatas galėtų laukti geresnių laikų, kai atsiras lėšų rūmams restauruoti. Jų laukti teko beveik du dešimtmečius.

Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys „Lietuvos žinioms“ teigė, kad atkuriant Paežerių dvaro rūmų interjerą svarbiausias rūpestis buvo maksimaliai tiksliai atkurti XVIII amžiaus pabaigos ir XIX amžiaus pradžios istorinį rūmų vaizdą. Tai stengtasi padaryti antrajame rūmų aukšte. Reprezentacinėse šio aukšto salėse – svetainėje, miegamajame, iškilmių salėje – atkurta aristokratų rezidencijos aplinka, primenanti tą, kokia čia kadaise vyravo.

„Iš Dailės muziejaus fondų atvežėme restauruotus baldus, kurie atitiktų ne tik laikotarpį, bet ir stilistiką, taip pat nemažai dailės kūrinių, nes to laikotarpio dvaras neįsivaizduojamas be jų“, – pasakojo R. Budrys. Jo teigimu, iš Dailės muziejaus fondų į Paežerių rūmus atvežta ir antikvarinių vazų, jos papildo iškilmių salės interjerą. Šalia iškilmių salės įrengta susirinkimų, pokylių salė, jos sienas puošia XVIII-XIX amžiaus kultūros veikėjų portretai, o greta – dar viena nedidelė erdvė keičiamoms parodoms. Pirmajame rūmų aukšte esančios patalpos taip pat restauruotos išlaikant jų autentiką, tačiau jos labiau skirtos įvairiems renginiams, kilnojamoms parodoms.

Romualdas Budrys: "Rūmai prikelti naujam gyvenimui ir tik nuo jų šeimininkų priklausys, ar jie taps kultūros židiniu.“

„Dvaro rūmai jau reanimuoti – prikelti naujam gyvenimui, ir tik nuo jų šeimininkų priklausys, ar jie taps krašto kultūros židiniu“, – pabrėžė R. Budrys.

Kainavo milijonus

Paežerių dvaras per pastaruosius ketverius metus rekonstruotas pasinaudojant Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų lėšomis ir pritaikant jį viešosioms kultūros bei turizmo funkcijoms. Dvaro rūmams ir aplinkai atnaujinti gauta per 2 mln. eurų. Pirmuoju etapu dvare buvo pakeisti visi antrojo aukšto langai, naujai išvedžiota elektros instaliacija, restauruoti mediniai durų apvadai, atnaujintas rotondinės salės sietynas, atkurti laiptai ir terasa, pagamintos lauko fasadinės durys, atlikti rotondinės salės lubų, sienų, langų, dekoro elementų bei orkestro balkonėlio, kai kurių antro aukšto patalpų lubų, sienų ir dekoro elementų restauravimo darbai. Antruoju etapu buvo sutvarkytas stogas, mansarda, rūsys, jame įrengta hidroizoliacija, inžineriniai tinklai, įrengtas keltuvas neįgaliesiems. Dvaro ansamblio teritorija apjuosta tinkuota tvora su kaltiniais metalo virbais, kieme asfalto danga pakeista gelsvos spalvos skaldele, įrengti pėsčiųjų takai. Teritoriją papuošė stilingi šviestuvai, suoliukai.

Tačiau visa dvaro teritorija, užimanti apie 12 ha, kol kas galutinai nesutvarkyta – dar likę nevalyti tvenkiniai, parkas. Tad tolesniems darbams preliminariai reikėtų dar beveik 3 mln. eurų.

Muziejui vietos nebeliko

Paežerių dvaro rūmų pašonėje – dvaro romantizmo stiliaus oficinoje, greta jos esančiame neogotikiniame bokšte bei dvaro ledainėje jau beveik du dešimtmečius šeimininkauja Vilkaviškio krašto muziejus.

Anksčiau muziejaus ekspozicijos buvo ir rūmų pirmajame aukšte. „Tačiau turėjome išsikelti, rūmuose mums vietos nebeliko“, – guodėsi viena muziejininkė. Ji priminė, kad Vilkaviškio krašto muziejus yra vienas turtingiausių šalies savivaldybėms priklausančių muziejų. Jame sukaupta beveik ketvirtis milijono muziejinių eksponatų. Visi jie saugomi mecenatės Birutės Magdalenos Stankūnienės lėšomis restauruotoje oficinoje. Joje sutalpintos ir krašto etnokultūrinio paveldo, ir M. B. Stankūnienės šeimos istorijai, ir kraštiečiams dr. Jonui Basanavičiui bei Vincui Kudirkai skirtos ekspozicijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"