Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Redakcijos paštas. Dėl Vilniaus senamiesčio ir J. Basanavičiaus paminklo

 
2017 02 17 12:59
Sauliaus Žiūros nuotrauka

Vilniaus paminklinio senamiesčio tarptautinio masto urbanistines vertybes privalome analizuoti ir puoselėti valstybiniu lygiu.

Lietuvos architektų sąjungos svarstyme dar prieš 3 dešimtmečius buvo pritarta Vokiečių (Muziejaus) gatvės sutvarkymo analizei.

Primename (plg. 2016 07 14 grupės mokslininkų, Lietuvos Sąjūdžio raštą LR prezidentei, LRS Seimui, Vyriausybei, Kultūros ministerijai, kitoms paveldo tarnyboms, Vilniaus miesto administracijai): II pasaulinio karo ir pokario naikinimo pasekoje liko sužaloti Vilniaus senamiesčio kvartalai, o išgriauti plotai neatsakingai vis plačiau įvardijami skverais ir bulvarais.

Iki šiol (1985–2003–2004–2015m.) atliktas didelis kūrybinis darbas rengiant istorinės Vokiečių g. atstatymo ir 1950 m. nugriautų 32, 33 ir 34 senamiesčio kvartalų atkūrimo projektą, pagal istorinę, ikonografinę ir archeologinę medžiagą. 1950–54 m. Vilniaus senamiesčio centre atsiradęs svetimkūnis – stalininių namų „grandinė“, pagal projektinius pasiūlymus būtų vizualiai nustumta į antrą planą, pažymint Žydų ir Mėsinių gatvių traukas. Ant atstatytų namų sienų būtų atkurti istoriniai sieninės tapybos fragmentai, inž. arch. J. Kamarausko (1945m.) istorinių išklotinių ekspozicija. Apnaikinta mūsų urbanistinė kultūra dalinai atgautų pirminį žavesį.

Ryškėja kategoriškas siekis neatstatyti senąją Vilniaus sinagogą, nors tai reikšmingas objektas liudijantis tolerantiškas gyvenimo sąlygas kitam etnosui senoje Lietuvos valstybėje nuo 14 amžiaus. Tačiau Vilniaus m. savivaldybės taryba, kai kurios kitos tarnybos, „įvertinus“, kad didelė dalis buvusio senamiesčio istorinio užstatymo „įgavo rekreacinę paskirtį“, nepagrįstai pareiškė, kad nepritarė istorinio užstatymo atkūrimui Vilniaus senamiestyje“, tame tarpe ir Vokiečių g. skvere, aikštėje prieš nacionalinę filharmoniją ir kitur (2016 07 05 rezoliucija).

Tuo tarpu kultūros ministerijos, kultūros paveldo departamento Vilniaus skyrius (V. Karčiauskas) iš esmės pritarė Vilniaus senamiesčio dalių atkūrimui (2016 08 05). Kultūros ministerija problemą atidėjo Vilniaus senamiesčio plano tikslinimui ir pakartotinam viešinimui (2016 07 29).

Daugiau ar mažiau sunaikintų objektų atkūrimo svarbą rodo sėkmingai atkurti Lietuvos valdovų rūmai, Žemutinės pilies Arsenalas Vilniuje, Trakų salos pilis, atstatytas Varšuvos senamiestis su pilimi, Vokietijos miestų objektai, Biržų Radvilų pilies rūmai, pilno atkūrimo laukia dalinai išlikę kiti Radvilų rūmai (muziejus) Vilniuje ir kt.

Neatkuriant buvusio užstatymo, paminklą J. Basanavičiui siūloma statyti aikštėje Subačiaus – Aušros Vartų g. sandūroje, priešais Nac. filharmoniją. Tam nepritarė Lietuvos restauratorių Sąjungos valdyba (2017 01 27), pabrėžiant, kad nugriautų namų vieta nėra miesto viešoji erdvė. Taigi statyti paminklą ant istorinių griuvėsių – amoralu, kaip ir istorinius kvartalus masiškai versti rekreacinėmis zonomis. Vietos gyventojų nuomonė paremta, pirmiausia, utilitariniais, praktinės naudos poreikiais čia negali lemti. Išvengiant ir vienadienių projektų su požeminiais šiukšlių konteineriais, būtina pirmiausiai atsižvelgti į mokslo bei paveldo interesus.

Siekiame, kad Vilniaus senamiesčio dalių atkūrimas valstybiniu mastu apsvarsčius, pasirengus, nedelsiant būtų pradėtas nuo labiausiai parengtų Vokiečių g. pastatų atkūrimo. Ši gatvė – viena iš 3 svarbiausiųjų, beje, labiausiai sunaikintų ir stalininės statybos pakeistų Vilniaus senamiesčio paminklinių g. Jos atkurti namai ir kvartalai išaugtų ant išlikusių autentiškų pamatų, kuriuos dabar žaloje daugelyje vietų neapgalvotai užsodinta augalija. Vokiečių g. kvartalų atkūrimui pritarė specialistai (2016 01 27).

Senamiestyje jau atlikti pavyzdiniai darbai – puikiai atstatyti gyvenamieji namai, Didžioji g. 8 ir 10, statyba baigta 2000 m. Tuo pat lygmeniu parengti ir Vokiečių g. projektiniai pasiūlymai.

Atkuriant Didžiojo Seimo istorinę aplinką, tikslinga atstatyti pokaryje nugriautus 2 pastatus priešais dab. Filharmoniją (išlikę geros jų nuotraukos – albumas „Kas sugriovė Vilnių“ A. Verkelis. leid „Briedis“ 2015, p. 90–95, 1916–1950 m.). Pagerbiant minėtą reikšmingą įvykį prie istorinio Seimo dab. filharmonijos pastato, frontono kairėje pastatyti paminklą tautos patriarchui Jonui Basanavičiui (Lietuvos Sąjūdis 2016 07 14).

2017 sausio J. Basanavičiaus paminklo sukūrimo konkursas nepavyko. Būtų tikslinga paminklą statyti pagal geriausios išraiškos skulptoriaus prof. Gedimino Jakubonio Didžiojo Vilniaus Seimo, Lietuvos kūrimo pradžios šimtmečiui sukurtą kamerinę bronzinę skulptūrą atidengtą filharmonijos vestibiulyje, ją padidinant iki 5 m. (kaip buvo numatyta eskiziniame projekte) – visu ūgiu stovintis ir istorinį tekstą skaitantis patriarchas.

Minėtų kvartalų sutvarkymas paryškintų tolimesnių kurybinių darbų skirtų Lietuvos atkūrimo šimtmečiui Vilniaus senamiestyje gaires.

Romas Batūra yra istorikas, humanitarinių mokslų daktaras

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"