Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Redakcijos paštas. Kuo „Facebooke“ nepasidalino Remigijus Šimašius apie sprogusį vamzdį

 
2017 02 28 14:20
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kalėdiniu laikotarpiu Vilniuje prie „Barclay“ sprogus vamzdžiui, atsivėrė smegduobė. Tvarkant avariją visos nuotekos, tekėjusios iš vamzdžio, buvo išleistos į Nerį. Kartais privalai sudėti mintis ant balto popieriaus lapo ir pasakyti tai, nuo ko šiandien slapstosi visi šios srities ekspertai. 

Mano patirtis dirbant sektoriuje, susijusiame su vandentiekiais ir nuotekomis, skaičiuojama dešimtmečiais. Visgi, norėčiau likti anonimu – kaip ir Jūs privalau galvoti, kaip išlaikyti savo šeimą.

Matydamas, kaip stipriai siekiama nutildyti visus, kažką suprantančius šioje istorijoje, nusprendžiau pasidalinti įžvalgomis, kurių nepripažins jokios „nepriklausomos“ komisijos. Dar daugiau nei Vilniaus meras Remigijus Šimašius, nei „Vilniaus vandenys“ atsakomybės prieš vilniečius neprisiims ir neatsiprašys. Taigi, kas iš tikrųjų tie kaltieji, kurie turėtų prisiimti atsakomybę dėl visos šios situacijos ir, kas buvo padaryta blogai.

Rimti nusižengimai

„Vilniaus vandenų“ specialistai ruošia objekto technines sąlygas, pagal kurias projektuotojai rengia projektus, kuriuos tikrina ir tvirtina „Vilniaus vandenų“ specialistai – visas projektas sukeliamas į duomenų bazę „Infostatyba“.

Joks „Vilniaus vandenų“ specialistas, suvokiantis, ką daro, ant šio projekto negalėjo pasirašyti, nes projektas prieštaravo galiojantiems saugumo reikalavimams. Iškyla galimos korupcijos įtarimai, nes Upės gatvės projekte buvo neužtikrintos tinklų apsaugos zonos (Pagal specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 197 punktą).

Paprastai kalbant 10 metrų nuo vamzdžio į abi puses nebuvo galima vykdyti jokių darbų – tai vamzdžio apsaugos zona. Tą akivaizdžiai galima matyti ir nuotraukose – nuo nutiestų vamzdžių nėra išlaikyti reikalingi atstumai. Dėl to buvo neužtikrinta būtina kanalizacijos vamzdynų apsauga ir išliko padidinta avarijos rizika.

Teritorijoje dirbusi kompanija, nepastebėjo grunto nestabilumų. Jeigu ne darbininkai, tą turėjo tikrai matyti statybų techninę priežiūrą vykdę asmenys. Laiku pastebėjus nestabilumą ir jį sutvirtinus, nelaimės tikrai buvo galima išvengti.

Tariamo efektyvumo pasekmės

Vilniaus miesto savivaldybė neseniai atliko „Vilniaus vandenų“ reorganizaciją. Be atleistų vadovų, pakeista ir įmonės struktūra. Tikrai elektrikas negali pradėti vadovauti gamybos tarnybai, negali klientų aptarnavimo specialistas pradėti dirbti su skaitliukais – tai nėra ta įmonė, kuri gali efektyviai veikti, be savo srities ekspertų. Viena iš pagrindinių tiek nekokybiško avarijos likvidavimo, tiek pačios avarijos priežasčių buvo ši neprofesionali įmonės reorganizacija.

Efektyviai, profesionaliai ir kokybiškai nebeprižiūrint spaudiminių tinklų iškyla grėsmė, kad tokios avarijos ne tik kad pasikartos, bet gali netgi būti dažnos.

Paminėsiu tik vieną atvejį tiesiogiai susijusį su Upės gatvės avarija: ankščiau „Vilniaus vandenyse“ savitakinius nuotekų tinklus koordinavo nuotekų tinklų skyrius, spaudiminius nuotekų tinklus ir nuotekų siurblines – nuotekų stočių skyrius. Po reorganizacijos šios funkcijos apjungtos, dabar savitakinius ir spaudiminius nuotekų tinklus kuruoja vienas nuotekų tinklų skyrius. Nuotekų stočių skyrius aptarnauja tik nuotekų siurblines ir nė vienas šio skyriaus darbuotojas nebuvo pervestas į nuotekų tinklų skyrių kaip specialistas žinantis, kaip eksploatuoti spaudiminius nuotekų tinklus su visa jiems priklausančia įranga. Darbuotojai prižiūrintys nuotekų tinklus du kartus per metus pagal grafikus privalo patikrinti, apeiti nuotekų tinklus, surašyti defektus, trūkumus. Tikėtina, kad patikra nebuvo atlikta, nes darbuotojai nematė, kad vykdomi kasimo darbai spaudiminių nuotekų tinklų zonoje.

Kyla klausimas kodėl? Nenustebčiau, kad po skyrių apjungimo ir specialistų sumažinimo likę darbuotojai net nežino, kur tinklai praeina. Reikia suprasti, kad žmogus, dirbantis su savitakiniais tinklais, nieko nesupras apie spaudiminius. Tai skirtingos sritys, skirtinga darbo specifika, ir tai darė skirtingi žmonės, kol neatėjo „profesionalūs vadybininkai“ ir nusprendė viską supaprastinti bei sujungti, sumažinti. Efektyviai, profesionaliai ir kokybiškai nebeprižiūrint spaudiminių tinklų iškyla grėsmė, kad tokios avarijos ne tik kad pasikartos, bet gali netgi būti dažnos.

Avarijos likvidavimo klaidos

Pirmiausia reikia suprasti, kad negali politikai priimti sprendimų, kaip turi būti likviduota avarija. Vien dėl to, kad sostinės meras nori savo socialiniame tinkle pasidalinti „kaip greitai likvidavo avariją“, nereiškia, kad jis gali priimti sprendimus tokiais atvejais. Politikai privalo atsitraukti ir leisti dirbti specialistams, suvokiantiems situaciją. Deja, šios avarijos atveju taip nebuvo.

Todėl pasirinktas tikrai blogiausias ir lengviausias likvidavimo būdas. Būdai, kaip galėjo būti likviduota ši avarija:

Pirmas, mobilizuojant specialiąsias mašinas, galinčias siurbti nuotekų vandenį. Sudarius taškų žemėlapį, tos mašinos išpilti nuotekas galėjo į nuotekų kolektorius Pakalnės, Birutės g. Taip visos pagrindinės nuotekos būtų išvežtos.

Antras, jie galėjo uždaryti nuotekų tinklus, tokiu atveju nuotekos būtų kaupusios siurblinėse. Šio laiko pilnai būtų užtekę likviduoti avariją.

Trečias, galima buvo organizuoti nuotekų permetimą kilnojamų siurblių pagalba. Tokių siurblių UAB „Vilniaus vandenys“ turi. Kodėl tai nebuvo daroma? Todėl, kad neliko specialistų, kurie dirbo su tais siurbliais. 2015–2016 metais Upės gatvėje buvo atliekami nuotekų kameros rekonstrukcijos darbai. Įmonė vykdžiusi darbus atliko nuotekų perpumpavimą. Manau, kad ši įmonė tikrai būtų atskubėjusi UAB „Vilniaus vandenys“ į pagalbą.

Nuotekų kiekis išpiltas į Nerį gerokai didesnis, visa Lietuva turėtų reikalauti Vilniaus atsakomybės.

Ketvirtas, išjungti vandens tiekimą. Viskas priklauso nuo pasirinkto modelio, kaip pvz., gali būti sumažinus spaudimą nutrauktas vandens tiekimas viršutiniuose aukštuose, tačiau tiekiama žemuosiuose. Ši sistema neveikia principu – užsukau kranelį ir viskas sustoja, nes specialistai sistemą gali kontroliuoti pagal poreikius ir situaciją.

Mano, kaip specialisto manymu, reikėjo taikyti visus tris ankščiau išdėstytus būdus kartu. Iškilus būtinybei panaudoti ir ketvirtą būdą.

Penktas ir pats paskutinis variantas, kurį galima pasirinkti tik kraštutiniu atveju yra avarinis nuotekų išleidimas. Ši sprendimą ir pasirinko Vilniaus valdžia. UAB „Vilniaus vandenys“ niekada be aukščiausiose pozicijose sėdinčių politikų nurodymų to nebūtų darę.

Nuotekų kiekis išpiltas į Nerį gerokai didesnis, visa Lietuva turėtų reikalauti Vilniaus atsakomybės. „Vilniaus vandenys“ skelbė, kad į Nerį išpilta 20 tūkst. kubinių metrų išmatų. Koks žmogus pasirašė ir pateikė savirašio diagramas – juk nuotekų siurblinėje yra prietaisai fiksuojantys realų kiekį?

Joks. Todėl, kad tai netiesa. Šis skaičius nėra realus, jis apskaičiuotas pagal 3–5 metų vidurkį, kurį įtakoja ir vasaros laikotarpis, kurio metu Vilniaus kanalizacijos apkrovos stipriai sumažėja. Realiai į Nerį išpiltas išmatų kiekis gali būti ne keliais tūkstančiais kubinių metrų, bet net keletą kartų didesnis – kalėdiniu laikotarpiu apkrovos yra didžiausios per visus metus ir vidurkiai jų efektyviai neatspindi.

Realiai atsakomybės pasiskirstymas ir nuostolių dengimas turėtų atrodyti taip: „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus miesto savivaldybė – 70 procentų, likusi – darbus vykdžiusios bendrovės dalis.

„Vilniaus vandenų“ atstovas skelbė, kad nuotekas praskiedė kritulių vanduo, kad nuotekos į Nerį tekėjo dalinai apvalytos nuotekų siurblinėse. Tomis dienomis kritulių nebuvo, nuotekų siurblinėse jokie valymo procesai nevyksta. Tai bandymas pridengti savo blogai atliktas pareigas. Visos šios išmatos, tikėtina, nusės Kuršių mariose ir įtakos visų upių tinklų ekosistemą. Atlikti Neryje tyrimą, po to, kai visos išmatos nuplukdamos dėl upės sraunumo yra neprofesionalu, o nevykdomas visos ekosistemos tyrimas tik įrodo, kiek bijo realių skaičių visą šią košę užvirę politikai ir specialistai.

Realiai atsakomybės pasiskirstymas ir nuostolių dengimas turėtų atrodyti taip: „Vilniaus vandenys“ ir Vilniaus miesto savivaldybė – 70 procentų, likusi – darbus vykdžiusios bendrovės dalis.

*Autoriaus prašė viešai nenurodyti jo vardo ir pavardės, nenorėdamas pakenkti savo artimiesiems

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"