TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Reklaminiai stulpai glumina Kauno valdininkus

2016 02 18 6:00
Kauniečiai įpratę matyti ant tokių stulpų priklijuotus skelbimus apie įvairius spektaklius, koncertus, šou.
Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

Kauno centre nuo sovietmečio stovi masyvūs betoniniai stulpai, ant kurių klijuojami skelbimai, dažniausiai informuojantys apie vyksiančius renginius. Nors tokia reklama skelbiama itin gerose miesto vietose, pajamų už tai laikinosios sostinės savivaldybė negauna. Negana to, merija negali ir nugriauti stulpų, mat jie – privati nuosavybė.

Atrodytų, kad pinigai už reklamos ant betoninių stulpų skelbimą Kauno valdininkams – pasiekiami ranka. Tačiau dėl teisinių subtilybių jie priversti tiesiog stebėti, kaip šimtai eurų kiekvieną mėnesį patenka ne į miesto iždą, o į privačią kišenę.

Išsamiai paaiškinti, kaip galėjo susiklostyti tokia kuriozinė situacija, LŽ taip niekas ir nesugebėjo.

Pinigai mokami prie baro

Betoniniai stulpai yra strateginėse miesto vietose. Kauniečiai įpratę matyti ant jų priklijuotus skelbimus apie įvairius spektaklius, koncertus, šou. Norintieji, kad jų afišos atsirastų ant stulpų, negali kaip niekur nieko jų užklijuoti – tokie „nelegalūs“ skelbimai po kelių valandų bus nuplėšti.

Gintaras Petrauskas: "Netrukus vykdysime „baudžiamąją“ akciją, tikėtina, kad įmonei bus surašytas administracinio nusižengimo aktas.“Kauno savivaldybės nuotrauka

„Asmenys, kurie verčiasi kultūros renginių organizavimu, puikiai žino, kam reikia sumokėti už skelbimų klijavimą ant stulpų. Įdomu, kad pinigai priimami viename barų, esančių prie senosios autobusų stoties, o kvitai už tai dažniausiai net neduodami“, – LŽ sakė viena Kauno pramogų verslo atstovių.

Anot jos, nei internete, nei kur kitur nėra informacijos apie tai, kaip elgtis norint ant kurio nors stulpų užklijuoti afišą. Neįmanoma rasti ir kainų. „Informacija sklinda iš lūpų į lūpas. Iš turinčiųjų patirties sužinai, kur nueiti ir kam sumokėti“, – aiškino pašnekovė.

Kitas LŽ šaltinis pasakojo, jog vieno skelbimo užklijavimas ant stulpo kainuoja 1–1,2 euro. Kartais esą taikomos ir nuolaidos – tuomet už vienos afišos „publikavimą“ sumokama po pusę euro. „Ten aiškios kainodaros, o įvedus eurą paslauga triskart pabrango“, – tvirtino Kauno kultūros srities darbuotoja, nenorinti, kad būtų skelbiama jos pavardė.

Negali nieko padaryti

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas pasakojo, kad ši istorija prasidėjo prieš kelis dešimtmečius. Sovietmečiu įrengtus betoninius stulpus, ant kurių klijuojamos afišos, tuomet iš savivaldybės įsigijo UAB „Prašau“.

„Įmonė savą turtą tais laikais kelis kartus bandė įteisinti, bet jos atstovai niekada neatnešdavo reikiamų dokumentų. Sukruto tik atėjus pastarajam savininkui, bet taip pat tik trumpam“, – sakė pašnekovas.

Anot G. Petrausko, šie stulpai, kaip reklaminiai įrenginiai, nėra suderinti – bendrovė „Prašau“ nemoka už leidimus, bet pati ima mokestį už afišų klijavimą. Kadangi įmonė ne kartą buvo įspėta Viešosios tvarkos skyriaus, 2012 metais kreipėsi į meriją dėl pritarimo išorinės vaizdinės reklamos įrengimo projektams.

„Apie trūkstamą dokumentaciją bendrovės atstovai buvo informuoti. Po dvejų metų ji atsiėmė atmestus projektus ir kreipėsi į teismą“, – dėstė G. Petrauskas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 metų gegužės 16 dieną iš dalies patenkino UAB „Prašau“ skundą ir įpareigojo laikinosios sostinės meriją išnagrinėti pareiškėjo prieš dvejus metus pateiktus prašymus pritarti išorinės vaizdinės reklamos įrengimo projektui ir išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje.

G. Petrausko teigimu, vykdydama teismo sprendimą savivaldybės administracija paprašė bendrovės, kad ji kuo skubiau pateiktų pagal merijos pastabas pataisytą išorinės vaizdinės reklamos įrengimo projektą.

„Iki šios dienos jokio prašymo išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą bendrovė nepateikė. UAB „Prašau“ buvo informuota apie nelegalaus įrenginio Vilniaus gatvėje, kuris trukdo gyventojams praeiti, iškėlimą, bet įrenginio taip ir neiškėlė. Netrukus vykdysime „baudžiamąją“ akciją, tikėtina, kad įmonei bus surašytas administracinio nusižengimo aktas. Daugiau svertų kovoti su nelegalia reklama nelabai turime“, – kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius.

Nenagrinėjo iš esmės?

LŽ telefonu susisiekus su UAB „Prašau“ direktoriumi Gediminu Bagdžiūnu, jis tikino, kad betoninių stulpų istorija yra ilga bei komplikuota, ir sutiko išsamiau apie tai papasakoti per susitikimą. Tačiau vėliau G. Bagdžiūnas informavo, kad jam advokatas patarė su žiniasklaidos atstove nesikalbėti, o į klausimus atsakyti raštu.

Atsiųstame laiške rašoma, kad 31 betoninį stulpą įmonė įsigijo 1992 metų liepos 2 dieną. UAB „Prašau“ direktorius G. Bagdžiūnas 2012 metų vasario 2 dieną sudarė sutartį su architektu Mindaugu Puodžiukynu, kuris parengė reikalingą dokumentaciją ir projektus dėl leidimo ant minėtų statinių įrengti išorinę reklamą.

2012 metų vasario 17 dieną įmonė pateikė prašymą savivaldybės administracijai dėl pritarimo išorinės vaizdinės reklamos įrengimo projektui ir leidimo įrengti išorinę reklamą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo. Pridėtas reklaminių stulpų ir statybinių sienų sąrašas.

Tų pačių metų vasario 22-ąją merijos specialistė Viltautė Žaltauskienė raštu pateikė pastabas projekto architektui. Atsižvelgiant į tai, kad pastabos buvo esminės ir reikalaujančios papildomų dokumentų parengimo, detalios peržiūros, pagal tai buvo rengiami dokumentai ir projektai.

„Kadangi 2012 metų vasario 17 dieną pateiktas prašymas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, o tik pateiktos pastabos ir procedūra nebuvo baigta, nes nebuvo priimtas sprendimas nei išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą, nei neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą, 2013 metų spalio 25 dieną UAB „Prašau“ patikslino projektus ir dokumentus bei pateikė juos pakartotinai Kauno miesto savivaldybės administracijai. Nei pateiktose pastabose, nei tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nebuvo numatyti terminai, per kiek laiko reikia pateikti patikslintus dokumentus, o dokumentų tikslinimas, kaip buvo minėta anksčiau, užtruko dėl papildomų dokumentų parengimo ir derinimo su kompetentingomis institucijomis“, – rašte tvirtino G. Bagdžiūnas.

Į papildomus žurnalistės klausimus, kodėl tuomet merijos klerkai tvirtina jokių dokumentų iš UAB „Prašau“ negavę iki šiol, jis nebeatsakė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"