TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Rekviem išeinančiai Dzūkijai

2015 07 11 6:00
Ona Aldona Krėvaitė-Mošinskienė 1990 metais Subartonyse. Algimanto ir Mindaugo Černiauskų nuotrauka

Dzūkijos nacionalinio parko ką tik išleista knyga "Nerūpėjo niekur išvažiuoti" - poetiškas pasakojimas nuotraukomis ir pačių dzūkų lūpomis apie gebėjimą būti laimingam savojoje žemėje.

Tai, kas užfiksuota daugiau kaip 20 metų kauptose Algimanto ir Mindaugo Černiauskų nuotraukose bei Henriko Gudavičiaus užrašytuose etnografiniuose pasakojimuose - neįkainojama, atvykęs į šį kraštą dabar jau ne viską pamatysi. Kaip taikliai pažymėjo knygos autorių kolega, parko gamtininkas Mindaugas Lapelė, tai tarsi rekviem išeinančiai Dzūkijai - kraštui, kurio neįmanoma nepamilti.

Apie paprastą laimę

Knygos autoriai - nevietiniai, prieš keliasdešimt metų atvykę čia gyventi, tačiau stipriai suleidę šaknis. Jų žvilgsnis - tarsi iš šalies - yra pastabesnis, jautresnis, atskleidžiantis Dzūkijos išskirtinumą, prasiskverbiantis dzūko širdin. Pačiam dzūkui jo gyvenimas atrodo niekuo neišsiskiriantis. Tačiau pamatęs, kad jo gyvenimas kažkam įdomus, atvirai ir šypsodamasis išsipasakoja, kaip grybus vežimais iš miško vežė, uogavo, kaip lašišas didumo sulig paršo iš Nemuno traukė, kaip visokius darbus dirbo. Iš nuotraukų matyti, koks žmogus laimingas net ir paprasčiausią darbą dirbdamas. Be darbo dzūkas nepasėdi. Vos ne kiekvienas pasakoja, kaip jis mėgęs dirbti. "Arkliai pavargdavo, o aš ne", - kažkuris yra pasakęs. O svarbiausia - dirbdamas moka jaustis laimingas.

O kaip nušvinta prie savo staklių Stasė Vitkauskienė iš Zakavolių kaimo. O nušvitusi, kad kažkam jos darbas svarbus ir prasmingas pasirodė, jaunystę prisimena: "Nebuvo tep, kap dabar, kad cik išeic kur, išbėgc. Ne, mumi rūpėjo darbas. Nerūpėjo niekur išvažiuoc, rūpėjo kų nors gražaus pasidaryc - ir gėlių daržely, ir prie audimo staklių."

Dirbo dainuodami

Neatsižavi H. Gudavičius savo kaimų per gyvenimą niekada nepalikusių dzūkų pasakojimais. Sunkiausi darbai jiems buvo nesunkūs, kai viską darydavo dainuodami. Štai Bolesius Kranciukas iš Žeimių vienkiemio ką porino: " Gyvenimas - jau įdomesnio negalėjo būt. Niekas pinigų neturėjo, mokycis negalėjo išvažiuot, bet jau dainos, dainos! Eidavo pjauc rugių - dainuodavo, eidavo prie Nemuno - dainuodavo, pareidavo vakari iš darbų - dainuodavo. Dainos ir dainos. Susirenka į gegužines pamaldas, an gatvės papoteriauna - o muzikantai jau ir groja, tai šokiai ir dainos per naktį. Ir visiems miego užteko, jokių skundų nebuvo... Gražiausiai prie Nemuno dainuodavo, o Nemunas buvo švarus, tai ne dabar"...

Kaip atkreipė dėmesį A. Černiauskas, dzūkui buvo svarbu ne tik darbščiam, bet ir geram žmogui būti. Pagal tai ir kitus vertino. Šaukštų drožėja Ona Kilminavičiūtė iš Musteikos pasakojo, kad šaukštai būna tvirti ir skambūs, jei drožėja yra gero būdo. Ne tiktai gabi, bet ir gera, viskuo tą dieną besidžiaugianti.

"Meilę gyvenimui mes matėme daugelio senosios kartos žmonių akyse net ir dirbant pačius sunkiausius darbus, kurie yra ne tokie ir sunkūs, kai dirbdamas dainuoji, ar meldiesi. Dabar sunkus darbas daugeliui atrodo jau ne prestižas, o ir į sunkiai dirbantį žmogų žvelgiama kaip į nevykėlį", - tarsi du skirtingus pasaulius lygino A. Černiauskas.

Amerikoje pritrūko laisvės

Knygos viršelyje drevę kopinėja Romas Norkūnas iš Musteikos kaimo. "Jis moka bene visus amatus, kurie suteikia žmogui galimybę išgyventi bet kokiomis sąlygomis. Prieš daugiau kaip 15 metų Romas buvo išvykęs į JAV, galėjo ten ir likti, bet grįžo, - pasakojo A. Černiauskas. - Paklaustas, kodėl grįžo, nepasiliko daugelio tautiečių svajonių šalyje, atsakė, kad ten per mažai laisvės. Įsiklausykime – ten, kažkur toli, jam buvo per mažai laisvės, o drauge juk ir laimės. Paprasta tiesa, išbandyta per šimtmečius – didžiausia laimė yra gyventi laisvam savo tėvų žemėje ir joje auginti duoną savo vaikams." Panaši gyvenimo išmintis sklinda ir iš Vytauto Jakavonio, pokario metais Sniegučio slapyvardžiu rašiusio eiles partizanams, lūpų: "Aš penkerius metus tarnavau kariuomenėj, prie Juodosios jūros. Atrodė, kad ten tarnauju, o gyvenu čia, visi sapnai - apie Kasčiūnus. Ten atrodė, kad esi koks skiepas inskiepytas, o neprigijęs. Taip ilgėjaus Lietuvos."

Atminties šypsena

Į knygą gražiai įsikomponavo Onos Aldonos Krėvaitės – Mošinskienės portretas. A. Černiauskas prisimena, kaip ją 1990 metais sutiko Subartonyse, kai į Lietuvą buvo atvežti Vinco Krėvės palaikai. "Viskas šioje žemėje turi savo atmintį. Atmintis byra smiltimis po kojomis, plaukia rūku, plevena erdvėje... Būna akimirkų, kai visa tai mus persmelkia ir atsiveria šypsena, nuostaba, arba išgyventu skausmu. Tai, kaip žmogus per akimirką pasikeičia, mums su broliu Mindaugu teko laimė pamatyti Subartonyse, kai 1990 metais O. A. Krėvaitė žengė tėviškės taku, - prisiminė A. Černiauskas. - Priėjus prie Subartonių sodybos profesorius Albertas Zalatorius, lydėjęs ją kelionėje ir nesitraukęs nė per žingsnį, išmintingai žengė į šalį ir paliko ją vieną ant tėviškės tako. Viešnia sutriko tarsi praradusi kelionės atramą ir nerimastinga sustingo... Staiga visa tai, ką į Subartonių žemę pasėjo jos protėviai, visa tai, ką savo darbais ir šventėmis išdainavo šio kaimo žmonės, visa tai, ką apie šį kraštą parašė Didysis Dzūkas, jos tėvas – Krėvė, plūstelėjo į ją, persmelkė kiekvieną jos kūno ląstelę. Jos veidas nušvito, išsilygino gausios gyvenimo raukšlės, akyse suspindėjo tolimos jaunystės aidas, rankos pakilo, tarsi priimdamos šios žemės palaiminimą ir susijungė akimirkai bežodėje maldoje, padėkoje už galimybę pajusti... ”

Tokių nesuvaidintų, nerežisuotų gyvenimo pojūčių - daugiau kaip šimte knygos nuotraukų, rinktų nuo 1991 metų, kai kūrėsi Dzūkijos nacionalinis parkas. Knygos autoriai, išvaikščioję visus smėlėto krašto takelius, užfiksavo neįkainojamus lobius - senųjų, tuštėjančių kaimų gyventojus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"